1998 metai Lietuvos akliesiems ir silpnaregiams buvo pažymėti organizacijos XV
suvažiavimo ir aklųjų švietimo 70-mečio minėjimo, ryškiais integravimosi į
visuomenę ženklais.
Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus, LASS centro
tarybos prašymu, aklųjų švietimo jubiliejaus proga apdovanojo aklųjų mokytojas
A.Maksimaitienę, L.Patašienę, J.Šilanskienę, O.Vaisbutienę Didžiojo Lietuvos
Kunigaikščio Gedimino ordino I laipsnio medaliu, A.Baltramiejūnienę, V.Boreikienę,
A.Daujotienę ir L.Kušnerovą - padėkos raštais.
LR Seimas ir Vyriausybė, atsižvelgdami į LASS siūlymus,
papildė, patikslino ar priėmė 7 LR įstatymus, kitus teisės aktus: Valstybinio
socialinio draudimo pensijų įstatymą papildė tuo, kad slaugos priedas mokamas ir
dirbantiems I gr. invalidams, Šalpos (socialinių pensijų) įstatyme slaugantiems I gr.
invalidą, turintį sunkią negalę, numatė slaugos priedą bazinės pensijos dydžio, į
Specialaus ugdymo įstatymą įtraukė siūlytas nuostatas dėl regėjimo negalės asmenų
ugdymo, priėmė įstatymą dėl prekių, gaminamų invalidų įmonėse, pirkimo, pakeitė
LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą, patikslino LR juridinių asmenų pelno
mokesčio įstatymą, invalidams suteikė telefoninių pokalbių lengvatas.
LASS, kasmet vis labiau integruodamasi į atvirą visuomenę, ir
pati vis labiau atsiveria visuomenei. LASS XV suvažiavimas pirmą kartą organizacijos
įstatuose patvirtino, kad LASS rūpinasi ne tik regėjimo invalidais, bet pagal galimybes
padeda ir kitiems žmonėms, turintiems regėjimo sutrikimų. Sustiprėjo ryšiai su
vietos savivaldos institucijomis. Pernai buvo surengta 20 bendrų pasitarimų, seminarų,
kuriuose aptarti aklųjų švietimo ir socializacijos klausimai, 3 projektai, parengti
LASS regioninių organizacijų kartu su Vilniaus miesto "Vilkpėdės"
seniūnija, Panevėžio ir Utenos apskričių administracijomis, Šalčininkų rajono
savivaldybe, laimėjo LR Socialinės ir darbo ministerijos "Socialinių paslaugų
infrastruktūros plėtros 1999 metų programai" skelbtą konkursą ir gavo
finansavimą centrų steigimui.
LASS kartu su kitomis mažesnėmis aklųjų organizacijomis bei
aklaisiais besirūpinančiomis įstaigomis vykdė 19 programų, finansuojamų Lietuvos
Vyriausybės bei įvairių fondų Lietuvoje, ir 10 programų, remiamų tarptautinių
fondų, organizacijų.
1998 metais dar dirbo dvi centro tarybos. Keturioliktoji centro
taryba posėdžiavo du kartus ir priėmė 11 nutarimų, penkioliktoji centro taryba
posėdžiavo 11 kartų ir svarstė 83 įvairius klausimus, priėmė 39 nutarimus. Įvyko
struktūrinių pakitimų - Klaipėdos kultūros namai buvo reorganizuoti į Klaipėdos ir
Telšių apskričių organizacijos Kultūros centrą.
1998 metais LASS veikė 5 regioninės (apskričių)
organizacijos, jungiančios 57 miestų ir rajonų organizacijas, visose įvyko visuotiniai
ataskaitiniai susirinkimai, Prienų rajono organizacijoje vyko rinkiminis susirinkimas,
ilgametė pirmininkė J.Raginienė pasiprašė atleidžiama dėl sveikatos.
1999 metų sausio 1 d. LASS įskaitoje buvo 7676 I,II ir turintys
rizikos faktorių III grupės regėjimo invalidai, iš jų 6814 yra LASS nariai. Per metus
LASS narių padaugėjo 38 (1998 01 01 buvo 6776).
Medicininės socialinės ekspertizės komisijos duomenimis,
pirminis invalidumas dėl regėjimo sutrikimo 1998 metais pripažintas 495 asmenims (I gr.
- 125, II gr. - 212, III - 158). 57,2 proc. šio kontingento sudaro pensinio amžiaus
žmonės.
Padaugėjo regėjimo invalidų, neįstojusių į LASS. 1998 metų
sausio 1 dieną jų buvo 862 (1997 01 01 - 814). Daugiausia Vilniaus ir Alytaus (358) bei
Kauno ir Marijampolės (330) organizacijose, mažiausiai (26) Klaipėdos ir Telšių
organizacijoje.
Palyginus su 1997 metais, į LASS 1998 m. priimta šiek tiek
mažiau aklųjų ir silpnaregių - 404 (1997 m. - 424), iš jų I gr. - 137 (tarp jų be
regėjimo likučio - 43), II gr. - 204, III gr. su rizikos faktoriais - 63. Per 1998 metus
iš LASS narių įskaitos išbraukta 366 asmenys, absoliuti dauguma iš jų (346) -
iškeliavusieji Anapilin. Tarp priimtų į LASS per ataskaitinį laikotarpį 38,1 proc.
yra darbingo amžiaus asmenys.
Iš 6814 LASS narių 2906 arba 42,6 proc. yra I grupės regėjimo
invalidai, 3542 arba 52,0 proc. - II grupės, 366 arba 5,4 proc. - III grupės. 881 LASS
narys neturi regėjimo likučio.
LASS narių kontingentas šiek tiek pajaunėjo: per metus
darbingo amžiaus LASS narių padaugėjo 57 žmonėmis (0,6 proc.). Darbingo amžiaus yra
2466 asmenys arba 36,2 proc., iš jų iki 30 metų - 429 arba 6,3 proc. visų LASS narių.
LASS Panevežio ir Utenos organizacijoje didžiausias procentas pensinio amžiaus narių -
72,4 proc., mažiausias - Vilniaus ir Alytaus (60,4 proc.) bei Šiaulių ir Tauragės
(60,4 proc.) organizacijose.
LASS narių pasiskirstymas pagal gyvenamąją vietą šiek tiek
pakito: sumažėjo gyvenančių penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose, padaugėjo -
kaime. 1999 m. sausio 1 d. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose gyveno
2841 arba 41,7 proc. LASS narių, rajonų centruose ir miesteliuose - 1589 arba 23,3
proc., kaime - 2384 arba 35,0 proc.
Aukštąjį išsilavinimą turi 397 LASS nariai, aukštesnįjį -
671, vidurinį - 1470, pagrindinį (nebaigtą vidurinį) - 1239, likusieji - pradinį arba
nebaigtą pradinį. Mokosi vidurinėse mokyklose 31, aukštesniosiose 38, aukštosiose
mokyklose - 30 aklųjų ir silpnaregių. Brailio raštą moka 988 LASS nariai. Specialiose
įstaigose buvo ugdoma 384 sutrikusio regėjimo vaikai, integruotai ugdoma - 451, 83
teikiama tiflopedagoginė pagalba namuose. Reabilitacinės paslaugos apakusiems 1998
metais asmenims suteiktos gyvenamoje vietoje bei Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo
centro stacionare (64 neregiai išmokyti savarankiškai vaikščioti ir orientuotis, 26 -
tvarkytis buityje, 8 - Brailio rašto, stacionare reabilitacijos kursą baigė 7).
1999 m. sausio l d. dirbo 985 LASS nariai: LASS sistemoje - 595,
dirbo kitur arba turėjo savo verslą - 390. Pažymėtina, kad dirbančių ne LASS
sistemoje regėjimo invalidų skaičius vėl padidėjo: per 1998 m. įvairiose ne LASS
sistemos struktūrose įsidarbino arba įsteigė savo verslą 26 aklieji ir silpnaregiai,
6 dirbantys ne LASS sistemoje įstojo į LASS.
1998 metais dirbo visos šešios LASS įmonės. Jos pagamino ir
realizavo Lietuvos ūkiui ir gyventojams reikalingos produkcijos už 16.0 mln. litų.
Geriausiais ekonominiais rodikliais praėjusius metus baigė Vilniaus įmonė. Nežiūrint
pasiektų rezultatų, LASS įmonės, dėl nepakankamos produkcijos realizavimo rinkos ir
apyvartinių lėšų trūkumo, nesugebėjo darbu aprūpinti visų dirbančiųjų. Taigi ir
toliau mažėjo LASS įmonėse dirbančiųjų skaičius. Šių metų pradžioje dirbo 491
regėjimo invalidas (I gr. - 204, II gr. - 270, III gr. - 17), tarp jų 14 pensinio
amžiaus. Įmonių duomenimis, 27 turėjo namudinį darbą, daugiausia namudininkų -
Šiaulių įmonėje (20). Per 1997 m. LASS įmonėse įdarbinta 28 regėjimo invalidai,
atleista - 105.
1998 metais įsigyta 13318 vnt. 17 pavadinimų įvairių
kompensacinės technikos priemonių už 501.537,0 Lt, jomis aprūpinta 3820 LASS narių
bei aklųjų įstaigos. 214 regėjimo invalidų, dirbančių organizacinį, pedagoginį,
mokslinį, žurnalistinį darbą, bei studentų buvo aprūpinami asmeniniu skaitovu, jiems
skirta 199.785 Lt, įvairi parama suteikta 89 akliesiems verslininkams.
1324 LASS nariams suteikta tikslinė parama iš LASS ūkinės
veiklos lėšų (pagal "Skurdo programą" išmokėta 135.529 litai), 3523 LASS
nariai gavo pašalpas ar kitokią paramą per socialinės rūpybos įstaigas (381.144 Lt),
kiti rėmėjai suteikė 1077 LASS nariams paramą įvairiomis formomis už 331.811 Lt.
Sanatoriniu ar reabilitaciniu gydymu pasinaudojo 569 LASS nariai,
169 neregių palydovams kompensuotos kelialapio įsigijimo išlaidos, 545 aklieji ir
silpnaregiai pailsėjo LASS poilsiavietėse.
Suremontuotos patalpos ir pritaikyta aplinka 2 aklųjų ir
silpnaregių ugdymo ir reabilitacijos įstaigose, 15 LASS įstaigų bei 3 poilsio ir
sveikatingumo bazėse.
1998 metais veikė 82 įvairūs meno mėgėjų kolektyvai, amatų
būreliai, klubai. Jų veikloje dalyvavo 595 aklieji ir silpnaregiai, surengę 353
koncertus ir 340 įvairių kitų kultūrinių renginių: teminių vakarų, susitikimų,
parodų, vakaronių ir kt. Didžioji dalis renginių skirti visuomenei. Apie 2000 neregių
aplankė 200 įvairių teatrų spektaklių, kitų organizacijų ar žinybų kultūrinių
renginių.
12 meno mėgėjų kolektyvų ir profesionalus Lietuvos aklųjų
choras "Vilnius" dalyvavo Pasaulio lietuvių dainų šventėje. Choras
"Vilnius", kurio repertuaras per metus pasipildė 58 įvairių formų
kūriniais, per metus surengė 56 koncertus, kurių klausėsi per 9000 žmonių.
Lietuvos aklųjų bibliotekos fondus sudarė 413.386 egz. (iš
jų Brailio raštu - 55.143 egz., garsinių - 208.105 egz.) įvairios literatūros. Per
praėjusius metus bibliotekos paslaugomis naudojosi 4091 skaitytojas, iš jų - 2847
regėjimo invalidai (Brailio raštu skaitė 354, garsines - 2762). Iš viso išduota
244.079 egz. įvairios literatūros.
Per metus buvo išleista 192 pavadinimų garsinių knygų bei 14
pavadinimų periodinių garsinių leidinių, 35 pavadinimų grožinės ir mokslinės
literatūros Brailio raštu (LAB užsakymu). Leidybos centras prie Švietimo ir mokslo
ministerijos išleido 18 pavadinimų vadovėlių ir mokomosios literatūros Brailio
raštu.
Lietuvos aklųjų sporto federacija 1998 metais organizavo 19
varžybų, kuriose dalyvavo 769 aklieji ir silpnaregiai sportininkai. Svarbiausios metų
pergalės buvo pasiektos Pasaulio lengvosios atletikos ir golbolo čempionatuose Madride
(Ispanija). Čia iškovoti 1 aukso, 2 sidabro ir 6 bronzos medaliai.