Juozas VALENTUKEVIČIUSFIDACA GENERALINĖ ASAMBLĖJA LANDŠLACHTE
Sausio 16-17 dienomis Landšlachte (Šveicarija) vyko FIDACA (Pasaulinė katalikiškų organizacijų, dirbančių aklųjų labui, federacija) generalinė asamblėja. FIDACA buvo įkurta 1982 metais. Ši tarptautinė organizacija jungia katalikiškųjų aklųjų susivienijimus iš viso pasaulio: Europos, JAV, Pietų Amerikos, Afrikos. 1994 metais sausio mėnesį į FIDACA buvo priimtas ir Katalikiškasis Prano Daunio fondas.
Šių metų asamblėjoje dalyvavo atstovai iš 17 šalių. Lietuvai atstovavo Prano Daunio fondo prezidentas mons. Juozapas Antanavičius ir šių eilučių autorius Juozas Valentukevičius.
Dėmesys Rytų Europos šalims
Porą dienų prieš generalinę asamblėją vyko konferencija, skirta postkomunistinėms Rytų Europos šalims. Dalyvavo 7 šalių atstovai. Jie informavo apie nuveiktus darbus šalyse per pastaruosius dvejus metus, aptarė ateities planus ir svarbiausius darbus.
Pažymėta, kad svarbių rezultatų pasiekė Čekijos neregiai: išleido daug religinės literatūros akliesiems, pagamino visų apaštalų medinius bareljefus - juos gali neregiai "matyti pirštais".
Visus sudomino Lietuvos patirtis, rengiant aklųjų maldos dienas.
Konferencijos nariai nusprendė įsteigti FIDACA atstovybę Rytų Europos šalims Prahoje (Čekija). Jos pagrindinis tikslas - rūpintis aklųjų dvasios reikalais, leisti religinę literatūrą, remti sunkiai besiverčiančius akluosius materialiai, ieškoti kontaktų su neregiais katalikais postkomunistinėse šalyse: Ukrainoje, Rusijoje, Baltarusijoje ir pan., padėti jiems steigti religinius susivienijimus. Pažadėjo skirti finansinę paramą.
Atstovybės Prahoje vadovu išrinktas neregys, buvęs fotomenininkas Vaclovas Fanta. Ypač malonu pranešti, kad aklųjų dvasios reikalais Rytų Europos šalyse pavesta rūpintis skaitytojams gerai pažįstamam mons. Juozapui Antanavičiui.
FIDACA naujienos
Dvi dienas trukusioje FIDACA generalinėje asamblėjoje svarstyta daug klausimų. Darbotvarkėje buvo net 10 punktų. Kiekvienos šalies atstovai pasakojo apie darbus, nuveiktus per penkerius paskutiniuosius metus. Išklausius visų pasisakymų pasidarė akivaizdu: labai skiriasi išsivysčiusių ir besivystančių šalių problemos. Išsivysčiusiose šalyse iš esmės visas darbas skiriamas dvasiniams dalykams, o kitoms šalims tenka susidurti su materialinėmis problemomis, religinės literatūros stygiumi ir pan. Beveik visos sunkiau gyvenančios šalys tvirtino: jeigu nebūtų paramos iš Vakarų valstybių, tai jų darbas būtų daug kuklesnis arba iš viso nutrūktų.
Dalindamiesi darbo patirtimi, sužinojome daug naujienų. Pavyzdžiui, Peru (Lotynų Amerika) aklųjų organizacijos sudarė sutartis su Kariniu jūrų laivynu ir karine aviacija. Jos įsipareigojo akliesiems ir silpnaregiams pristatyti visą jiems reikalingą literatūrą. Kadangi Peru teritorija yra labai didelė ir kalnuota, tai jie dažnai talkina nuveždami akluosius į įvairius renginius ir susitikimus. Kolumbijoje (Lotynų Amerika) prieš kelerius metus vienos moters iniciatyva pradėta įdarbinti akluosius restoranuose telefonistais. Vokiečių aklųjų katalikų sąjunga prieš penkerius metus vienai Afrikos valstybei skyrė finansinę paramą. Už tuos pinigus jie nusipirko vidutinio dydžio žvejybinį laivą ir įkūrė neregių žvejų artelę. Po kelerių metų jie sukaupė nemažai pinigų ir pastatė šalies aklųjų centrą.Generalinėje asamblėjoje buvo išrinktas naujas prezidentas - italas Lukas Bergamaskis. Jam 38 metai, gyvena Milane, vedęs, turi 3 vaikus. Moka italų, prancūzų ir vokiečių kalbas. L.Bergamaskis baigęs juridinę ir komercinę mokyklas, dirba tiflologu didaktu aklųjų mokykloje, neseniai baigė invalidų katechetų kursus. Naujasis FIDACA prezidentas kalbėjo apie būsimus darbus, apie viso pasaulio tikinčiuosius neregius ir jų rūpesčius, apie pasirengimą tinkamai pasitikti Kristaus gimimo 2000 metų jubiliejų. Kvietė visų šalių neregius glaudžiai bendradarbiauti ir padėti vieni kitiems.
Per šią generalinę asamblėją į FIDACA priimta artimiausia mūsų kaimynė Latvija. Latvijos aklųjų katalikų draugijai vadovauja 62 metų Aleksandras Lacis.
Skirstantis delegacijoms į namus, Prancūzijos atstovai pakvietė dalyvauti 2000 metų maldininkų žygyje - aplankyti šventąsias vietas. Buvo taip pat pasiūlyta organizuoti vasaros atostogas taip, kaip daro jie: pakviečiant atstovų ir iš kitų šalių.
