Pastaruoju metu žmonėms su negalia integruojantis į plačiąją visuomenę, vis labiau stengiamasi kasdieninio gyvenimo aplinką pritaikyti jų poreikiams. Nė vienas naujas ar renovuotas statinys neatiduodamas naudoti be specialistų pritarimo. Tačiau literatūros lietuvių kalba šia tema yra labai mažai. Iki šiol yra tiktai vienintelė 1995 m. išleista G. Stauskio ir Č. Paliuko knyga "Aplinka visiems", neskaitant keleto straipsnių periodiniuose leidiniuose. Nors architektai ir turi Respublikoje priimtus standartus, tačiau praktikoje dažnai susiduriama su netikėtomis problemomis, kurios ypač aktualios akliesiems ir silpnaregiams. Norėdami užpildyti šią spragą, skaitytojams pateikiame pirmąjį išsamesnį leidinį šia aktualia tema. Knygoje rasite vokiečių sukauptą patirtį ir patarimus, kaip regėjimo invalidams pritaikoma fizinė aplinka. Konsultuojantis su šios srities specialistais, Lietuvoje buvo prieita išvados, kad sukaupta patirtis gali būti sėkmingai pritaikyta ir mūsų šalyje.
1997 m. vokiečių kalba pasirodęs leidinys šia tema mus sudomino, nes autorius, būdamas 24 m. pats neteko regėjimo ir, susidūręs su šia problema, ją bandė spręsti su specialistų ir pačių neregių pagalba. Knygoje aptariama, kas žmonėms su regėjimo negalia tinka ir kas nepriimtina. Turime galvoje Volkerio Kionigo (Volker König) knygą apie aplinkos pritaikymą akliesiems. Į lietuvių kalbą išversta ne visa knyga, tik aktualiausi skyriai: gatvės ir jų aplinka, visuomeninių pastatų pritaikymas akliesiems, gyvenamieji namai, aklųjų centrai ir muziejai. Leidinys skiriamas besidomintiems šia tema architektams ir projektuotojams bei užsakovams ir visiems ieškantiems, kaip geriausiai pritaikyti aplinką, transportą, pastatus žmonėms su regėjimo negalia.
* * *
Trumpai norime pristatyti šios knygos autorių.
V. Kionigas gimė 1944 m. Jis yra diplomuotas technikos inžinierius, apakęs 1968 m. Po jį ištikusios nelaimės, V. Kionigas pradėjo kurti pagalbines priemones neįgaliesiems. Būdamas inžinieriumi į pagalbą pasitelkė aukštųjų mokyklų studentus ir neregiams sukūrė kalbančią rašomąją mašinėlę, nešiojamą kalbos sintezatorių ir pan. Apie 10 metų brandino mintį, kaip sukurti mobilumo informacinę sistemą, objektų atpažinimui naudojant infraraudonuosius spindulius. Šis projektas, padedant Vokietijos Susisiekimo ministerijai, 1990 m. buvo įgyvendintas. V. Kionigas inicijavo ir vadovavo daugiau kaip 100 projektų bendrojo lavinimo mokyklose pritaikant socialinį integruotą mokymą. Buvo sukurti reljefiniai miestų ir pastatų planai bei maketai, reljefinės transporto judėjimo schemos visuomeninio transporto stotelėse, knygos su reljefinėmis iliustracijomis akliesiems ir silpnaregiams. Be to, nuo 1988 m. V. Kionigas aktyviai dirbo aplinkos ir transporto pritaikymo grupėje, kuriai vadovavo iki 1992 m. Jis šia tema domisi iki šiol.
Leidėjai