2009-ieji buvo permainų, nestabilumo ir socialinių neramumų metai visoje šalyje. Šiais metais Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungai (toliau - LASS) teko ypač daug bendradarbiauti su Lietuvos Vyriausybe, atskiromis ministerijomis, seimo nariais.
Ekonominis sunkmetis padiktavo savo realijas: buvo peržiūrima Nacionalinė žmonių su negalia socialinės integracijos 2003-2012 programa, mažinamas finansavimas. LASS kartu su kitomis organizacijomis kovojo dėl socialinių paslaugų finansavimo išsaugojimo per neįgaliųjų organizacijas, derėjosi, kad neįgaliesiems nebūtų mažinamos išmokos ir pensijos.
2009 m. buvo ženklūs ir tarptautinėje arenoje. Lapkričio 26 d. Europos Sąjungos taryba priėmė sprendimą ratifikuoti Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją. Šis svarbus žingsnis parodo Europos politinę valią garantuoti žmogaus teisių apsaugos įsipareigojimus bei siekį iškelti negalią kaip žmogaus teisių prioritetą. Nuo šiol visos Europos Sąjungos (toliau - ES) institucijos turės vadovautis konvencijos vertybėmis ir nuostatomis vystant bei įgyvendinant Europos politiką jų kompetencijos ribose.
2009 m. pasaulis minėjo aklųjų rašto išradėjo Luji Brailio dušimtąsias gimimo metines. Prie Luji Brailio metų paminėjimo, jo sukurto rašto populiarinimo prisidėjo ir LASS: kartu su savo veiklos partneriais, LASS rajonų filialais organizavo įvairius renginius, konferencijas, diskusijas, rūpinosi leidyba bei informacijos sklaida. Aklųjų ir silpnaregių bendruomenė, kaip ir visa šalis, įvairiais renginiais paminėjo Lietuvos vardo tūkstantmetį.
Šioje ataskaitoje apžvelgsime 2009 m. nuveiktus svarbiausius darbus, pasiektus rezultatus bei pastarųjų ketverių metų tendencijas.
2010 m. sausio 1 d. LASS įskaitoje buvo 6834 LASS nariai.
Iš 6834 LASS narių 1531 (22 proc.) yra nedarbingi, 1680 (24 proc.) - iš dalies darbingi, 321 (5 proc.) - darbingi, 3302 (49 proc.) nustatyti specialieji poreikiai.
Penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose 2010 m. sausio 1 d. gyveno 2766 (40 proc.) LASS nariai; rajonų centruose ir miesteliuose - 2446 (36 proc.); kaimuose - 1622 (24 proc.). Aukštąjį išsilavinimą turi 623 (2008 m. - 612) LASS nariai (iš jų 361 - aukštąjį universitetinį, 262 - aukštąjį neuniversitetinį), aukštesnįjį - 990, profesinį - 113, vidurinį - 1795, pagrindinį - 1499, likusieji - pradinį arba jokio.
2009 m. į LASS narius priimta 260 asmenų, iš jų 55 - nedarbingi, 83 - iš dalies darbingi, 13 - darbingų, o 109-iems nustatyti specialieji poreikiai. Tarp priimtųjų per praėjusius metus daugiau kaip pusė - 145 arba 56 proc. - darbingo amžiaus. 2009 m. daugiausia narių priėmė Vilniaus ir Alytaus (73) bei Kauno ir Marijampolės (69) apskritys. Iš LASS narių įskaitos išbraukti 296 asmenys, iš jų dauguma (267) - mirusieji.
Mokosi 135 LASS nariai, iš jų: 28 - vidurinėse (16 jų integruotai), 25 - profesinėse, 33 - aukštosiose neuniversitetinėse (kolegijose), 49 - aukštosiose universitetinėse mokyklose.
2010 m. sausio 1 d. dirbo 992 neregiai ir silpnaregiai (2008 m. - 944), iš jų: LASS įmonėse - 184 (2008 m. - 203), LASS įstaigose - 107 (2008 m. - 103), ne LASS sistemoje arba turėjo savo verslą - 701 (2008 m. - 638). Lietuvos aklųjų ir silpnaregių medikų draugija LASMEDA informavo, kad tarp jų narių yra 111 masažuotojais dirbančių regėjimo neįgaliųjų.
| Dirba LASS įmonėse | Dirba LASS įstaigose | Dirba ne LASS, turi savo verslą arba ūkininkauja | Viso | |
| Nedarbingi (75-100 proc.) | 117 | 66 | 153 | 336 |
| Iš dalies darbingi (60-70 proc.) | 65 | 40 | 387 | 492 |
| Darbingi (45-55 proc.) | 2 | 1 | 101 | 104 |
| Nustatyti spec. poreikiai | 0 | 0 | 60 | 60 |
| Viso | 184 | 107 | 701 | 992 |
70,7 proc. regėjimo negalę turinčių žmonių jau dirba ne LASS sistemoje. Šis skaičius kasmet didėja 2-2,5 proc. LASS įmonėse tendencija priešinga - kasmet panašiu proc. dirbančių neregių ir silpnaregių skaičius sumažėja. 2009 metais LASS įmonėse dirbo 18,5 (2008 m. - 27,4) proc. regėjimo negalios žmonių.
2010 m. sausio 1 d. šalyje buvo 542 aklieji (regėjimo aštrumas iki 0,04) ir silpnaregiai (regėjimo aštrumas 0,05-0,3) vaikai: 450 mokyklinio amžiaus (iš jų: 109 ugdomi Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre, 80 - Kauno aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre, 197 - šalies bendrojo lavinimo mokyklose, 47 - kitose specialiosiose įstaigose, 10 ugdomi namuose, 7 niekur nesimoko) ir 93 ikimokyklinio amžiaus (iš jų: 11 ugdomi bendrojo lavinimo darželiuose, 26 ugdomi namuose, 54 - specialiuosiuose darželiuose, 2 neugdomi).
Ketverių metų tendencijos. LASS narių skaičius sumažėjo - 2006 m. LASS buvo 6994 nariai, 2009 m. - 6834. Taip pat sumažėjo ir priimamų į organizaciją narių skaičius (2006 m. - 365; 2009 m. - 260). Tačiau didėja narių išsilavinimo lygis, vis daugiau jų mokosi ir stengiasi integruotis į visuomenę. Kasmet daugėja aklųjų ir silpnaregių, įsidarbinančių atviroje darbo rinkoje ar įsitraukiančių į nuosavą verslą.
Regėjimo negalios vaikų skaičius per ataskaitinį laikotarpį palaipsniui mažėjo. Tam įtakos galėjo turėti vis gerėjačios oftolmologinės paslaugos, LR Švietimo ir mokslo ministerijos bei LASS iniciatyva organizuotas specialiųjų darželių oftolmologinis patikrinimas.
2009 m. LASS jungė 48 filialus. Taip pat veikė tokie LASS juridiniai vienetai - 3 uždarosios akcinės bendrovės: "Regplasta" Kaune, "Regseda" Klaipėdoje ir "Liregus" Vilniuje; 11 LASS įsteigtų viešųjų įstaigų - LASS centro taryba, 5 regionų centrai, Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centras, Panerių biurų centras (toliau - PBC), Aksida, Brailio spauda, viešoji koncertinė įstaiga "Choras Vilnius", 6 dienos centrai (įsteigti drauge su savivaldybėmis ar kitomis neįgaliųjų organizacijomis): Kauno aklųjų ir silpnaregių centras, Biržų aklųjų ir silpnaregių dienos centras, Kelmės aklųjų ir silpnaregių centras, Alytaus neįgaliųjų dienos užimtumo centras, Mažeikių bendruomenės dienos centras ir Raseinių neįgaliųjų dienos užimtumo centras. Neregių ir silpnaregių poreikiai taip pat tenkinami ir Šalčininkų, Lazdijų, Kėdainių neįgaliųjų dienos centruose, kuriuos yra įsteigusios šių rajonų savivaldybės.
Praėjusiais metais vyko ataskaitiniai-rinkiminiai LASS filialų narių susirinkimai. Jų metu pakartotinai išrinktas 41 pirmininkas, pasikeitė 7 pirmininkai - Šalčininkuose, Vilniaus m. antrajame filiale, Kazlų Rūdoje, Šakiuose, Anykščiuose, Kupiškyje ir Panevėžio mieste. Savanoriškai dirba 4 LASS filialų pirmininkai - Vilkaviškyje, Marijampolėje, Vilniaus pirmajame ir Vilniaus antrajame filialuose. LASS dirba 19 rajonų pirmininkų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, 17 - aukštesnįjį ir 12 - vidurinį. 27 pirmininkams pripažinta socialinio darbuotojo kvalifikacinė kategorija: 4 yra socialinio darbuotojo asistentai, 9 - jaunesnieji socialiniai darbuotojai, 9 - socialiniai darbuotojai ir 5 - vyr. socialiniai darbuotojai. Pagal išsilavinimą pirmauja Vilniaus ir Alytaus regionuose dirbantys rajonų pirmininkai - net 7 turi aukštąjį išsilavinimą, o likę 3 - aukštesnįjį. Pagal kvalifikacinių kategorijų suteikimą pirmauja Šiaulių ir Tauragės regionai - čia visiems 9-iems pirmininkams suteikta kvalifikacinė kategorija. Labiausiai reikėtų pasitempti Kauno ir Marijampolės regionams - čia kol kas nėra nė vieno pirmininko, turinčio aukštąjį išsilavinimą.
Ketverių metų tendencijos. 2006 m. susijungė LASS Kauno Žaliakalnio ir Santakos organizacijos ir tapo vienu Kauno miesto filialu, todėl, pradėję laikotarpį su 49 filialais, šiuo metu jų turime 48. Nuo 2006 m. pasikeitė kiek daugiau nei trečdalio (18) LASS miestų ir rajonų filialų pirmininkai (Akmenėje, Anykščiuose, Biržuose, Kaišiadoryse, Kazlų Rūdoje, Kupiškyje, Marijampolėje, Panevėžyje, Pasvalyje, Plungėje, Prienuose, Rokiškyje, Šakiuose, Šalčininkuose, Šiauliuose, Šilutėje, Telšiuose, Vilniaus m. antrajame filiale). Gerėja filialų pirmininkų išsilavinimas: laikotarpio pradžioje buvo 2 pirmininkai, turintys pradinį išsilavinimą (2009 m. tokių nėra), net 20 - vidurinį (šiuo metu - 12) ir tik 16 - aukštąjį (dabar - 19). Tačiau mažėja darbuotojų, kuriems suteikta socialinio darbuotojo kvalifikacinė kategorija. Laikotarpio pradžioje tokių buvo 32, o šiuo metu - tik 27. Kasmet 5-6 rajonų pirmininkai dirbo savanoriškai. Dėkojame jiems.
2009 m. LASS centro taryba (toliau - LASS CT) posėdžiavo 10 kartų (iš jų 5 posėdžiai - telefoniniai), apsvarstė 67 klausimus ir priėmė 94 nutarimus. LASS CT posėdžiuose apsvarstyti ir patvirtinti visų LASS įstaigų ir įmonių balansai bei ataskaitos. LASS centro taryba nutraukė sutartį su VšĮ "Aksida" direktoriumi Giedriumi Trinka (direktorius išėjo į pensiją), vietoj jo laikinai eiti direktoriaus pareigas paskirtas buvęs įstaigos vyr. inžinierius Romas Bramanas. Pakeista "Mūsų žodžio" redakcinės kolegijos sudėtis - vietoj atsistatydinusio Sauliaus Plepio ir a. a. Gintos Petrauskienės kolegijoje dirba Irena Volodkienė, Šiaulių kultūros centro aklųjų ir silpnaregių skyriaus kultūrinio darbo organizatorė, ir Pranas Pliuška, LASS Molėtų rajono filialo pirmininkas. Osvaldas Petrauskas išreiškė norą pasitraukti iš viešosios įstaigos "LASS centro taryba" vadovo pareigų. Taryba patenkino šį prašymą, o viešosios įstaigos vadovo pareigas iki artimiausio LASS suvažiavimo patikėjo eiti buvusiam įstaigos vadovo pirmajam pavaduotojui Sigitui Armonui.
LASS CT, įvertinusi Panevėžio įmonės UAB "Regovitus" nesėkmingas pastangas tęsti gamybinę veiklą ir atsižvelgdama į ekonominius sunkumus Lietuvoje ir pasaulyje, 2009-03-04 priėmė nutarimą Nr. 1-3 "Dėl UAB "Regovitus" likvidavimo". Šiuo nutarimu UAB "Regovitus" likvidavimo veiklas vykdyti buvo įpareigotas VšĮ Panevėžio ir Utenos regionų aklųjų centro direktorius Aloyzas Vilimas. Bendrovės nekilnojamojo turto likutį perėmė VšĮ Panevėžio ir Utenos regionų aklųjų centras. Ši įstaiga kartu su VšĮ "PBC" buvo įpareigota atsiskaityti su darbuotojais ir kitais kreditoriais. Tam buvo panaudota virš 920,0 tūkst. LASS lėšų. Šios bendrovės likvidavimas galutinai baigtas 2009 m. vasarą, LASS CT patvirtinus UAB "Regovitus" likvidacinį balansą.
2009 m. LASS CT nemažai dėmesio skyrė LASS narių raštams ir skundams, adresuotiems tiek LASS struktūroms, tiek įvairioms valstybės institucijoms. Šiuose raštuose minėti bei viešai reikšti įtarinėjimai ir kaltinimai nepasitvirtino, tačiau pakenkė LASS įvaizdžiui, neigiamai įtakojo sąjungos vidaus klimatą. Šios problemos buvo aptariamos ir sprendžiamos LASS XX Suvažiavime.
2009 metais veikė dvi LASS CT visuomeninės komisijos - socialinių ir kultūros reikalų (2 posėdžiai) bei turto ir ūkio komisija (1 posėdis). Pirmoji komisija iš esmės dirbo, bendradarbiaudama su LASS teisių gynimo darbo grupe, o antroji 2009 m. dėmesį skyrė UAB "Regovitus" reikalams.
2009 m. LASS veikė dvi darbo grupės: teisių gynimo ir naujų technologijų.
Teisių gynimo darbo grupę sudaro 12 narių, iš jų 9 neįgalieji. 2009 m. įvyko 4 darbo grupės posėdžiai. Iš viso svarstyti 32 klausimai, susiję su regėjimo neįgaliųjų teisių pažeidimais socialinės ir profesinės reabilitacijos, švietimo, socialinių paslaugų ir aklumo profilaktikos bei informacijos prieinamumo srityse. Parengti 9 oficialūs raštai įvairioms ministerijoms su pastabomis, pasiūlymais ar prašymais. Į darbo grupės posėdžius buvo kviečiami ir ministerijų atstovai bei kiti specialistai.
2009 metais įvyko du teismo posėdžiai dėl AB "Swedbank" nuolat pažeidinėjamų neregių klientų teisių. LASS šiuo klausimu jau ne kartą kreipėsi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, kuri pritaria teisėtiems neregių reikalavimams.
Viena iš rimčiausių ir iki šiol dar neišspręstų problemų - tai regėjimo neįgaliųjų teisė į socialinę (pirminę) reabilitaciją. Šį klausimą ne kartą kėlė atskiri LASS nariai, LASS filialų pirmininkai, jis du kartus buvo įtrauktas į teisių gynimo darbo grupės darbotvarkę. Daugumos specialistų nuomone, tikslingiausia būtų organizuoti stacionarią reabilitaciją regėjimo negalią turintiems žmonėms Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre (toliau - LASUC). Būtent čia aklieji gaudavo geras ir kokybiškas paslaugas. 2009 m. vasarą LASS specialistai lankėsi Radviliškyje įkurtame Lietuvos reabilitaciniame profesinio rengimo centre. Pavyko sutarti, kad esant poreikiui ir surinkus regėjimo neįgaliųjų asmenų grupę, profesinė reabilitacija galėtų vykti ir Radviliškyje. Asmenims, kuriems būtini socialiniai bei buitiniai įgūdžiai, centro specialistai galėtų parengti ir socialinės (pirminės) reabilitacijos kursą.
Ypatingas dėmesys 2009 m. buvo skiriamas aklųjų ir silpnaregių teisei į kokybiškas švietimo paslaugas. Didžiausią nerimą kelia tai, kad šalyje mažėja tiflopedagogų, o integracijos į bendrąsias mokyklas procesas spartėja. Pasitelkus LASS regionų aklųjų centrus išsiaiškinta, kiek regėjimo neįgaliųjų negauna specialaus mokytojo pagalbos. Deja, surinkta informacija parodė, kad realią situaciją galima sužinoti tik kiekviename rajone oftalmologiškai patikrinus integruotai besimokančius vaikus. Todėl buvo parengtas rekomendacinis laiškas savivaldybėms su prašymu organizuoti oftalmologinę patikrą regėjimo problemų turintiems vaikams.
2009 m. balandžio 14-17 dienomis Vilniuje, LASUC, VšĮ LASS CT pakviestas, dirbo švedų optometristas dr. Jorgen Gustafsson kartu su 4 studentų grupe. Švedijos Kalmaro universitetas skyrė 238 tūkst. Lt grupės vizitui į Lietuvą (kelionei, viešbučiui, atlyginimui ir reikiamoms priemonėms). Vizito metu specialistai priėmė net 52 regėjimo negalią turinčius mokinius, kurie mokosi LASUC, ir 46 suaugusius LASS narius. Buvo išdalintos 87 optinės priemonės (teleskopai, didinamieji stiklai, filtrai, akiniai, didinamieji akiniai). 15 asmenų buvo išrašyti nauji receptai akiniams, trims pacientams išduoti akiniai.
Svečią labai stebino faktas, kad Lietuvoje nėra profesionalios optometristų ir silpnaregių terapeutų pagalbos. Jo nuomone, būtina steigti silpnaregystės centrą, kur stiprią regėjimo negalią turintys asmenys galėtų gauti kvalifikuotą konsultaciją, lavinti regėjimo likutį, jiems būtų parenkamos tinkamos optinės ir kitokios pagalbinės priemonės. LASS kartu su Švedijos Upsalos universitetu rengia projektą, kurio tikslas - įsteigti pirmąjį silpnaregystės terapijos centrą Lietuvoje.
2009 m. LASS susilaukė regėjimo negalią turinčių vaikų tėvų nusiskundimų, jog jų vaikai nepriimami į specialius Panevėžio darželius, skirtus regėjimo negalią turintiems vaikams (vietoj jų priimami regintys vaikai). Buvo nusiųstas oficialus raštas Panevėžio švietimo skyriui, šiuo klausimu kreiptasi į LR Švietimo ir mokslo ministeriją (toliau - LR ŠMM). VšĮ LASS CT specialistės Irenos Matulienės bei sėkmingo tarpinstitucinio bendradarbiavimo dėka išspręstos minėtos problemos ir įkurtas Panevėžio regos centras.
Taip pat su LR ŠMM buvo sprendžiamas klausimas dėl aklųjų ir silpnaregių nerealizuojamos teisės į tiflopedagogų paslaugas. Atsižvelgdama į šią problemą, ministerija skyrė lėšų papildomam tiflopedagogų kursui Šiaulių universitete. Rūpindamasi vaikų su regos negalia integruotu mokymusi, LASS teisių gynimo darbo grupė organizavo diskusiją su Pasvalio gimnazijos vadovybe ir mokytojais dėl galimybės užtikrinti kokybišką išsilavinimą aklai mergaitei, kuri nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. pradėjo lankyti gimnaziją; kartu su LR ŠMM spec. ugdymo specialiste darbo grupė nagrinėjo LASUC direktorės iškeltą problemą dėl integruotai besimokančių vaikų atleidimo nuo fizinio lavinimo pamokų.
Aklųjų ir silpnaregių švietimo situacija nėra gera. Gausu neišspręstų problemų, trūksta mokytojų, neaiškus vizituojančių mokytojų atlyginimo klausimas, nepatvirtintas naujas inkliuzyvinio mokymo modelis. Artimiausioje ateityje situacija dar labiau gali komplikuotis dėl LR ŠMM panaikinto specialaus ugdymo skyriaus. Metų pabaigoje LASS oficialiai kreipėsi į LR ŠMM, išdėstydama egzistuojančias problemas ir prašydama nenaikinti minėto skyriaus.
Viena iš specifiškiausių problemų, kurią LASS sprendė 2009 metais, Brailio rašto (paprastojo ir kompiuterinio) prieinamumas Lietuvos neregiams. Vieninga šešiataškė sistema paskutinį kartą buvo patvirtinta 2000 metais. Naujos kompiuterinės technologijos reikalauja 8 taškų sistemos, kuri yra parengta, bet dar nesuderinta su šešių taškų sistema. 2009 metais vyko trys LASS teisių gynimo darbo grupės posėdžiai, kuriuose buvo siekiama suderinti šias dvi sistemas. Remiantis LR Švietimo ir mokslo ministro įsakymu buvo sudaryta darbo grupė, kuri turės parengti vieningą Brailio rašto standartą bei perėjimo prie kompiuterinio Brailio rašto tvarką. Tikimasi, kad ši problema bus išspręsta 2010-2011 m.
2009 m. veikė LASS naujų technologijų darbo grupė, kurią sudarė 5 nariai, 4 iš jų - regėjimo neįgalieji. Darbo grupei vadovavo neregys Karolis Verbliugevičius, kuris yra ir Europos aklųjų sąjungos (toliau - EAS) technologijų komisijos narys. 2009 m. įvyko 3 darbo grupės susitikimai, kurių metu buvo parengti siūlymai, kaip reikėtų patobulinti šiuo metu egzistuojančią regėjimo neįgaliųjų aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis tvarką. Siūlymai buvo pristatyti LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - LR SADM) specialiai sudarytoje darbo grupėje, tikslinančioje aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis bei jų įsigijimo išlaidų kompensavimo tvarkos aprašą.
Kaip ir kasmet, 2009 m. LASS vykdė Nacionalinę žmonių su negalia socialinės integracijos programą, kurią sudaro Neįgaliųjų asociacijų veiklos rėmimo ir Paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektai.
Vykdant Paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektą (vykdytojai - LASS regionų centrai, LASS miestų ir rajonų filialai, VšĮ "Brailio spauda" bei VšKĮ "Choras Vilnius") pasiekti tokie rezultatai: suteikta virš 94 tūkst. paslaugų LASS nariams ir jų šeimoms (informavimo, konsultavimo, atstovavimo, savipagalbos grupių organizavimo, savarankiškumo didinimo, užimtumo amatais organizavimo, meninių, sportinių gebėjimų lavinimo), taip pat teiktos bendrosios socialinės paslaugos, organizuota pagalba į namus. Programos lėšomis VšĮ "Brailio spauda" leido "Mūsų žodį", "Šulinį" ir TVR programas, taip pat išleido 6 kitus leidinius (plačiau apie tai - skyriuje "Leidyba"). VšKĮ "Choras Vilnius" programos lėšomis surengė 22 koncertus, kuriuose lankėsi virš 28 tūkst. žiūrovų.
Viso Paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektuose dirbo 171 žmogus, iš jų 88 - neįgalieji. Paslaugos pasiekė apie 10 tūkst. žmonių, iš jų 7400 - neįgaliųjų, tarp jų - virš 200 vaikų.
Asociacijų veiklos rėmimo projektą vykdė VšĮ LASS CT. Iš programos lėšų paremta konferencija "Taškuotas kelias", 2 seminarai Vilniuje, 3 seminarai pagyvenusiems regėjimo neįgaliesiems Joniškyje, Radviliškyje ir Pasvalyje, suteikta galimybė 16 LASS sociokultūros darbuotojų kelti kvalifikaciją (10 iš jų - neįgalieji), dalyvauta 3-juose tarptautiniuose renginiuose (konferencijoje Luji Brailio 200-osioms gimimo metinėms Paryžiuje ir dvejuose darbo grupių posėdžiuose), suorganizuota kūno kalbos mokymo stovykla neregiams, paremtas LASS narių poilsis Zelvos poilsiavietėje, iš dalies finansuotos transporto paslaugos Maldos dienai, paremti festivaliai "Iš tos versmės" ir "Pavasario vyturiukai", LASS dienos "Susitikimai" Joniškyje, 2 teminiai vakarai, 5 informacinių ir taktilinių parodų ekspozicijos bei unikali paroda "Magiškas M. K. Čiurlionio pasaulis". Detalesnis veiklų aprašymas pateiktas prie atitinkamų ataskaitos skyrių.
Programos vykdymo ataskaitos skelbiamos internetinėje LASS svetainėje www.lass.lt, kurioje galima sužinoti tikslius paslaugų ir jų gavėjų skaičius.
Ketverių metų tendencijos. Programa ne tik suteikia galimybę gauti finansavimą iš valstybės ir to dėka teikti paslaugas LASS nariams. Ji taip pat padeda kurti ir išsaugoti darbo vietas regėjimo neįgaliesiems. Nuo 2006 iki 2009 m. programoje dirbo virš 100 regėjimo neįgaliųjų.
Per pastaruosius ketverius metus programa stipriai keitėsi. 2006 m. buvo 7 programos sritys - reabilitacija, socialinės paslaugos, aplinkos (fizinės ir informacinės) prieinamumas, ugdymas, užimtumas, visuomenės švietimas bei paskutinė sritis, jungianti tris veiklas - kultūra, sportas ir poilsis. Didžiausi pokyčiai įvyko 2008 m. Iš programos veiklų buvo išbraukta aplinkos (ir fizinės, ir informacinės) prieinamumas, ugdymas, visuomenės švietimas ir iš dalies - užimtumas (liko tik neformalus užimtumas amatų būreliuose bei motyvacijos dirbti didinimas, tačiau valstybė jau nenorėjo girdėti, kiek žmonių LASS ar kitos asociacijos įdarbina savo pastangomis). Prie LASS vykdomos programos prijungtas "Choras Vilnius". Didelė reikšmė buvo suteikta neįgaliųjų teisių gynimui; dar didesnė - bendradarbiavimui su savivaldybėmis: LASS filialai su jomis turi tartis dėl socialinių paslaugų teikimo, pristatyti pažymas apie kofinansavimą, supažindinti savivaldybes su programos projektais ir gaunamu valstybiniu finansavimu. Ypatingai sugriežtinta programos vykdymo kontrolė. Atsirado reikalavimų, dėl kurių LASS programos vykdymui kasmet turi skirti vis didesnę ūkinių lėšų dalį. Pvz., jei organizuojamas renginys, pusę maitinimo, nakvynės, patalpų nuomos, ekspertų samdymo kaštų turi dengti pareiškėjas; pareiškėjas turi dengti ir pusę komandiruočių išlaidų.
Valstybės finansavimas mažėja ir tam, kad būtų galima įvykdyti programoje numatytas veiklas, tenka įdėti vis daugiau LASS ūkinių lėšų. Taip pat mažėja finansavimas ir iš savivaldybių. Visa ši situacija gali būti susijusi su valstybės politika, - pavyzdžiui, norima socialines paslaugas palaipsniui perleisti savivaldybėms, susilpninti neįgaliųjų asociacijas ar pan. Tokiu atveju LASS belieka rengti projektus kitiems rėmėjams (taip jau pasielgė VšĮ Vilniaus ir Alytaus regionų aklųjų centras), apsispręsti, kaip elgtis su ūkiniais pinigais (kokią dalį jų skirti programos kofinansavimui, kokioms veikloms) bei stiprinti ryšius su vietos savivaldybėmis.
Praėjusiais metais LASS glaudžiai bendradarbiavo su Lietuvos neįgaliųjų forumu (toliau - LNF), kuris vienija 14 neįgaliųjų organizacijų. 2009 m. išrinkta nauja LNF prezidentė (ja tapo Rasa Kavaliauskaitė) ir nauja LNF taryba, patvirtinti nauji įstatai bei veiklos kryptys. LNF daug dėmesio skiria tarptautinių teisės aktų ir ES Direktyvų, Reglamentų harmonizavimui, derinimui su LR teisine baze bei jų įgyvendinimo priežiūrai, teikia siūlymus dėl LR įstatyminės bazės papildymo bei esamų įstatymų priežiūros, atstovauja neįgaliųjų organizacijas, bendradarbiauja su savivaldybėmis, dirba su politikais. Viena svarbiausių LNF darbo krypčių - darbas su Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija.
Įvyko 12 bendrų posėdžių, kuriuose dalyvavo didžiosios neįgaliųjų organizacijos, LNF narės (tarp jų ir LASS); suorganizuoti 3 susitikimai su LR Socialinės apsaugos ir darbo ministru; pateikti pasiūlymai dėl socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo bei socialinio draudimo įmokų tarifo laikinajame įstatyme. Kelis kartus kreiptasi į ministrą pirmininką dėl dirbančių neįgaliųjų pensijų mažinimo; neįgaliųjų socialinei integracijai skiriamų biudžeto lėšų; socialinės slaugos ir priežiūros išmokų; neįgaliųjų socialinės ir teisinės padėties ekonominės krizės metu užtikrinimo. Kartu su LNF LASS atstovai surengė spaudos konferenciją, dalyvavo Europos neįgaliųjų forumo organizuojamoje akcijoje ir susitikime su europarlamentarais Strazbūre, kur išsakė neįgaliesiems aktualias problemas. Taip pat buvo bendradarbiaujama su Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba.
Neįgaliųjų reikalų taryba prie LR SADM yra kolegiali institucija, sudaroma visuomeniniais pagrindais lygiateisės partnerystės pagrindu iš valstybės institucijų ir neįgaliųjų asociacijų atstovų. Jos veikla grindžiama kolegialumo, demokratijos, teisėtumo ir viešumo principais. Tarybą sudaro 14 narių: 7 atstovus deleguoja neįgaliųjų asociacijos (LASS atstovavo pirmininkas O. Petrauskas, šiuo metu taryboje dirba pirmasis jo pavaduotojas S. Armonas), kitus 7 - valstybės institucijos. Tarybos uždavinys - nagrinėti svarbiausius neįgaliųjų socialinės integracijos klausimus ir padėti įgyvendinti neįgaliųjų reikmes atitinkančią neįgaliųjų socialinės integracijos politiką. 2009 m. įvyko 5 tarybos posėdžiai (iš jų 3 - apklausos būdu). Svarstytas valstybės biudžeto lėšų Neįgaliųjų socialinės integracijos programoms paskirstymo projektas, Švietimo įstatymo projekto pakeitimas, neįgaliesiems aktualūs einamieji klausimai.
Regėjimo neįgaliesiems reikalingų techninės pagalbos priemonių klausimais nuolat bendradarbiaujama su Techninės pagalbos neįgaliesiems centru (toliau - TPNC), jų teisės atstovaujamos LR SADM suburtoje darbo grupėje, kuri tikslina aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis (toliau - TPP) bei jų įsigijimo išlaidų kompensavimo tvarkos aprašą. Šioje darbo grupėje LASS atstovauja pirmininko pirmasis pavaduotojas Sigitas Armonas ir LASS naujų technologijų darbo grupės vadovas Karolis Verbliugevičius.
LASS XX Suvažiavimas priėmė kreipimąsi į LR SADM "Dėl aprūpinimo TPP tvarkos", kur buvo išsakytos neregių problemos bei pateikti siūlymai. Šiuo metu parengtas aprūpinimo TPP aprašo projektas, kuriame, deja, į mūsų poreikius atsižvelgiama tik iš dalies. Į aprašą įtraukta galimybė neregiams įsigyti programinę įrangą (įsigijusiems JAWS ir MAGIC, planuojama kompensuoti 70 proc. įrangos kainos, o už balso sintezę planuojama kompensuoti iki 500 Lt). Taip pat numatyta galimybė, kad neregiai patys galėtų įsigyti jiems reikalingas TPP, už kurias vėliau bus kompensuota. Šios nuostatos turėtų palengvinti neįgaliųjų aprūpinimą TPP. Tačiau apraše numatytos nelygios galimybės judėjimo ir regos neįgaliesiems: pastarieji turi sumokėti visą sumą už TPP (o programinė įranga kainuoja apie 4000 Lt!), ir tik po to TPNC jiems dalį lėšų grąžintų (grąžinimo terminas neapibrėžtas). LASS atstovai raštu kreipėsi į LR SADM, siūlydami būdus šioms ir kitoms problemoms spręsti.
2009 m. TPNC įsigijo priemonių už 7,055 mln. Lt. Regos ir klausos TPP išduota 5928 vnt. (planuotas metinis poreikis buvo 9794 vnt. Metinis poreikio patenkinimo lygis per 2009 m. - 60,5 proc.). 2010 m. "Gyventojų aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis" programai planuojama skirti 5 mln. Lt.
Ketverių metų tendencijos. Nuo 2007 m. LASS neteko teisės organizuoti regėjimo neįgaliųjų aprūpinimą TPP. Šias funkcijas perėmė nuo 2007 m. sausio 1 d. pradėję veikti TPNC, pavaldūs LR SADM. Kai kurie LASS nariai patenkinti esama tvarka, tačiau didžioji dauguma skundžiasi, kad priemonės - nekokybiškos, pastebi daug kitų problemų, iš kurių didžiausia - kad TPNC neaprūpina regėjimo neįgaliųjų programine įranga. Akivaizdu viena - naujoji tvarka valstybei kainuoja kur kas brangiau, nes dideli lėšų srautai skiriami TPNC struktūrai išlaikyti ir kurti.
Daug dėmesio 2009 m. buvo skirta socialinių paslaugų regėjimo neįgaliesiems kokybės ir kiekybės analizei. Šiuo klausimu LASS aktyviai bendradarbiavo su Pakruojo, Pasvalio, Vilniaus, Šakių, Kelmės, Tauragės, Utenos, Šakių, Radviliškio, Kaišiadorių savivaldybėmis. Su savivaldybių socialinės globos skyriaus vedėjais, kitais specialistais bei LASS filialų pirmininkais buvo aptartos socialinių paslaugų perspektyvos 2010 metais, aiškinamasi, kaip socialinės paslaugos pasiekia atokiuose kaimuose gyvenančius asmenis, kaip palaikomas ryšys su seniūnijose dirbančiais socialiniais darbuotojais. Kaip ir prieš metus, dauguma savivaldybių pasisakė už tai, kad finansavimas paslaugoms būtų paliktas nevyriausiybinių organizacijų sektoriui.
Socialinių paslaugų prieinamumo regėjimo neįgaliesiems klausimas buvo svarstytas ir LASS regionų aklųjų centruose bei jų filialuose, ir teisių gynimo darbo grupėje. Daug pastabų pareikšta dėl Socialinių paslaugų įstatymo ir socialinių paslaugų katalogo pakeitimo projekto. Pastebėta, kad projektas miglotas, neaiški riba tarp gyventojų grupių, turinčių mokėti už atitinkamas paslaugas. Atkreiptas dėmesys, kad akliesiems labai trūksta palydovo paslaugų, o ši paslauga neįtraukta į katalogą. Visi LASS pasiūlymai buvo pateikti LR SADM specialistams, rengusiems Socialinių paslaugų įstatymo ir socialinių paslaugų katalogo pakeitimo projektą.
Ketverių metų tendencijos. Nuo 2007 m. VšĮ LASS CT darbuotojos pradėjo lankytis LASS miestų ir rajonų filialuose. Nuo 2008 m. pradėta lankytis ir miestų bei rajonų savivaldybėse. Šių vizitų tikslas buvo išsamiau susipažinti su LASS vykdoma veikla rajonuose ir užmegzti glaudesnius ryšius su savivaldybėmis, atkreipti dėmesį į socialinių paslaugų prieinamumą regėjimo neįgaliesiems. Jau dabar galime pasidžiaugti, kad šios išvykos davė teigiamų rezultatų. Jei 2007 m. dar buvo rajoninių organizacijų, kur socialinės paslaugos net nebuvo registruojamos, o keletas pirmininkų nežinojo, kas yra Žmonių su negalia socialinės integracijos programa, tai 2009 m. tokių problemų beveik nebeliko. Sustiprėjo LASS filialų ryšys su VšĮ LASS CT, filialų pirmininkai ėmė drąsiau kalbėti apie kylančias problemas, pradėti organizuoti kasmetiniai seminarai LASS miestų ir rajonų filialų pirmininkams, išaugo jų kompetencija. Savivaldybių socialinės globos skyriaus darbuotojai taip pat pozityviai įvertino LASS rūpestį, siekiant spręsti regėjimo neįgaliųjų problemas.
2009 m. LASS intensyviai bendradarbiavo su įvairiomis institucijomis: Lietuvos Respublikos Vyriausybe, Kultūros, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijomis, savivaldybėmis bei kitomis organizacijomis.
Nors pirminiame projekte buvo numatyta, kad pensijos dirbantiems neįgaliesiems mažės iki 70 proc., LASS pavyko pasiekti, kad dirbantiems sunkiausią negalią turintiems regėjimo neįgaliesiems pensijos apskritai nemažėtų, o lengvesnes negalias turintiems asmenims mažėtų labai nedaug. Gindama dirbančių regėjimo neįgaliųjų interesus, LASS tiek pati, tiek drauge su LNF ne kartą kreipėsi į LR SADM. LASS atstovai dalyvavo įvairiuose pasitarimuose ir diskusijose tiek ministerijoje, tiek Seime ir jo komitetuose.
LASS kreipėsi į LR Vyriausybę dėl neįgaliojo sąvokos vartojimo viešose vietose. Taip pat LASS raštu kreipėsi į Kultūros ministrą Remigijų Vilkaitį, prašydama tarpininkauti skiriant pastovią eksponavimo vietą Nacionaliniame M.K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune naujai sukurtai edukacinei meno pažinimo parodai "Magiškas M.K.Čiurlionio pasaulis. Zodiakas". Ministro atsakyme teigiama, kad kol kas nėra galimybių rasti parodai nuolatinę vietą.
2009 m. LASS parengė informacinį paketą LR televizijai kaip kitos šalys pateikia garsinį apibūdinimą neregiams televizijoje ir kinoteatruose, supažindino su tų šalių įstatymais, įteisinančiais garsinį apibūdinimą, reikalavimus garsiniams komentarams ir pan.
2009 metais LASS dalyvavo dviejų Europos aklųjų sąjungos (toliau - EAS) komisijų veiklose - EAS ryšių su Europos sąjungos institucijomis ir EAS technologijų.
Pirmoji komisija daugiausia dirba politiniame lygmenyje - gina aklųjų ir silpnaregių teises tarptautiniu mastu, siekia užtikrinti efektyvų ryšį tarp nacionalinių aklųjų organizacijų, dalyvauja viešose konsultacijose dėl ES direktyvų ir vykdomos politikos, siekia įtakoti Europos Parlamento ir Europos komisijos narius, sprendžiant neįgaliesiems aktualias problemas. 2009 m. kreiptasi į Lietuvos transporto atašė dėl transporto pritaikymo neįgaliesiems; į Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizaciją dėl Pasaulio aklųjų sąjungos (toliau - PAS) siūlomos autorių teisių sutarties; į Lietuvos europarlamentarus dėl antidiskriminacinės direktyvos. Komisijos nariai visus metus bendravo ir keitėsi informacija elektroniniu būdu. Šiuo metu EAS duomenų bazėje kaupiama informacija apie visų ES priklausančių šalių įstatymus, apimančius du Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos straipsnius - švietimą ir autorių teises. 2009 m. gegužę Dubline vyko išplėstinis komisijos posėdis ir tarptautinė konferencija "Partnerystė regėjimo neįgaliųjų socialinės įtraukties labui", finansuojama iš ES programos "Progress". Tarptautinės konferencijos dalyviai parengė EAS deklaraciją "Europa visiems akliems ir silpnaregiams piliečiams". Deklaracijoje išdėstytos 14 svarbiausių teisių, būtinų neįgaliųjų įtrauktumui į visuomenę. Šis ES finansuojamas projektas laimėjo Europos Sąjungos auksinės žvaigždės apdovanojimą.
2009 m. vyko du EAS technologijų darbo grupės, kurioje drauge su kitais 8 ekspertais iš Europos šalių dirba ir neregys Karolis Verbliugevičius, posėdžiai. Pirmasis posėdis vyko Leipcige: buvo kalbama apie skaitmeninės televizijos prieinamumą regėjimo neįgaliesiems. Dalyviai pasikeitė informacija apie jų šalyse pasiektą progresą, viešųjų tinklalapių prieinamumą, būtinybę tobulinti EAS parengtą leidinį "Informacinis prieinamumas". Kadangi tuo pat metu vyko ir tarptautinė technikos konferencija, buvo suorganizuota bendra sesija, kurios metu buvo kalbama apie pasaulio bibliotekos sukūrimo idėją, gvildenama autorių teisių problema, aptartas PAS siūlymas dėl informacijos prieinamumo regėjimo neįgaliesiems. Šio siūlymo esmė - kad vienoje šalyje regėjimo neįgaliesiems prieinama knyga galėtų naudotis ir kitų šalių neįgalieji. Kad toks siūlymas įsigaliotų, parengtai sutarčiai turi pritarti visos Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos narės, tame tarpe ir Lietuva. LR Kultūros ministerija LASS pažadėjo, kad palankiai balsuos už šią PAS parengtą sutartį. Antrasis EAS technologijų darbo grupės posėdis buvo organizuotas pasinaudojant naujausių technologijų teikiamomis galimybėmis (telekonferencija).
Metų pradžioje du LASS atstovai lankėsi tarptautinėje konferencijoje Paryžiuje "Brailis 1809 - 2009; šešių taškų raštas ir jo ateitis". Šį renginį dalinai finansavo EAS ir UNESCO.
7 LASS Brailio rašto vartotojai (Juozas Bartkus iš Panevėžio, Juozas Ežerskis iš Šiaulių, Tadas Matusevičius iš Prienų, Jurijus Zakabuninas iš Klaipėdos, Irina Ribikauskienė iš Kauno, Alvydas Valenta ir Olegas Baziliukas iš Vilniaus) dalyvavo tarptautiniame Brailio rašinio konkurse, kurį skelbė EAS. Žurnalo "Mūsų žodis" žurnalisto Alvydo Valentos rašinys "Didysis burtininkas" buvo įvertintas kaip vienas geriausiųjų.
LASS tarptautiniuose renginiuose 2009 m. atstovavo LASS nariai Ramunė Balčikonienė, Karolis Verbliugevičius, Alvydas Valenta ir už tarptautinį bendradarbiavimą atsakinga VšĮ LASS CT specialistė Audronė Jozėnaitė.
Ketverių metų tendencijos. Pastaraisiais metais vis didesnę svarbą įgauna visų EAS priklausančių šalių, tame tarpe ir Lietuvos, indėlis į bendrąją ES politiką, siekiant įtakoti palankius sprendimus regėjimo neįgaliesiems visose gyvenimo srityse.
VšĮ Vilniaus ir Alytaus regionų aklųjų centras drauge su partneriais - VšĮ Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centru, Alytaus dienos centru bei LASS Alytaus, Lazdijų, Šalčininkų, Švenčionių, Varėnos ir Druskininkų rajonų filialais gavo ES finansavimą projektui "Pagalba akluosius ir silpnaregius prižiūrintiems darbingiems asmenims". Skirta suma - kiek daugiau nei 1,6 mln. Lt, projekto įgyvendinimo trukmė - 34 mėn. Įgyvendinus projektą, socialinės priežiūros į namus paslaugos papildomai bus teikiamos 280, priežiūros dienos centre - 60 neįgaliųjų. Tuo pačiu tai sudarys sąlygas neįgaliuosius prižiūrintiems artimiesiems ieškotis įsidarbinimo galimybių ir dirbti. Projekto metu bus vykdomas dėl šeimos įsipareigojimų nedirbančių asmenų motyvavimas, organizuojami mokymai, tobulinantys bendruosius įgūdžius, seminarai moterų ir vyrų lygių galimybių, darbo ir šeimos pareigų derinimo temomis, vykdomos kitos veiklos. Sveikiname vilniečius ir jų partnerius, linkime sėkmingai įgyvendinti projektą ir dar ilgai džiaugtis jo rezultatais!
VšĮ Šiaulių ir Tauragės regionų aklųjų centras atliko sutrikusio regėjimo asmenų užimtumo, profesijos pasirinkimo, motyvacijos dirbti tyrimą (tyrimas atliktas 2008 m., rezultatai paskelbti 2009 m.). Tyrimo tikslas - atskleisti regos neįgaliųjų dalyvavimo darbo rinkoje galimybes. Tyrime dalyvavo 282 regėjimo neįgalieji, dirbantys Vilniaus, Alytaus, Kauno, Marijampolės, Klaipėdos, Telšių, Panevėžio, Utenos, Šiaulių ir Tauragės regionuose. Išanalizavus tyrimo duomenis, nustatyta, kad sutrikusio regėjimo asmenų įsijungimas į darbo santykius priklauso nuo to, kaip jie patys vertina savo galimybes. Dažnai regėjimo neįgalieji nepasirenka sau tinkamos profesijos ir po to būna sunku integruotis į visuomenę. Tyrimas atskleidė būtinybę sustiprinti regėjimo negalią turinčių moksleivių profesinį orientavimą. Tyrėjai padarė dar daugiau išvadų, parengė rekomendacijas (su visa tyrimo medžiaga galima susipažinti VšĮ Šiaulių ir Tauragės regionų aklųjų centre) ir jau pradėjo spręsti tyrime iškeltas problemas - VšĮ Šiaulių ir Tauragės regionų aklųjų centras pasirašė sutartį su Šiaulių darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnyba. Sutarta konsultuoti LASS narius profesinės karjeros planavimo klausimais, kartu rengti psichologinio konsultavimo programas.
LASS Šiaulių m. ir raj. filialas atliko tyrimą dėl Šiaulių regėjimo neįgaliųjų poreikio TPP patenkinimo 2007 m. ir 2008 m. Priemonių trūko jau 2009 m. pradžioje - TPNC Šiaulių skyriuje savo eilės TPP įsigyti laukė 130 regėjimo neįgaliųjų. Filialas ėmėsi iniciatyvos, kreipėsi į Šiaulių m. LIONS klubus, ir, jų padedami, šiek tiek pagerino situaciją - įsigijo 74 TPP, kuriomis aprūpino LASS Šiaulių m. ir rajono filialo narius.
Aktyvumu ir gražia veikla pasižymi LASS Švenčionių rajono filialas. Tarpininkaujant šiam filialui ir kitoms LASS įstaigoms bei organizacijoms, LTV laidoje "Bėdų turgus" išspręsta LASS Švenčionių rajono filialo narės būsto problema. Švenčionyse pristatyti ir pirmieji Lietuvoje atšvaitai, kurių paskirtis ("Esu matomas") užrašyta Brailio raštu, rėmėjų lėšomis išleisti originalūs Brailio raštu užrašyti atvirukai. Ne pirmus metus filialas rūpinasi regėjimo negalią turinčiais vaikais - aplanko LASUC mokinius, drauge su akių gydytoju lankosi rajono ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir tikrina vaikų regėjimą.
Vaikais pasirūpino ir LASS Radviliškio rajono filialas - iš savivaldybės gavę lėšų, silpnaregiams mokiniams nupirko reguliuojamas kėdes ir stalines lempas. LASS Alytaus m. ir raj. filialas organizavo du savivaldybės finansuotus seminarus, kuriuose dalyvavo 15 seniūnijų darbuotojų, teikiančių neregiams ir silpnaregiams paslaugas namuose.
VšĮ Vilniaus ir Alytaus regionų aklųjų centras ir jo filialai palaiko nuolatinį ryšį su "Maisto banku" ir, bendradarbiaudami su šia organizacija, aprūpina produktais sunkiau besiverčiančius regėjimo neįgaliuosius.
LASS Klaipėdos miesto filialas, bendradarbiaudami su partneriais iš Italijos, penkiems filialo nariams suorganizavo kelionę į Italiją, kur jaunimas dalyvavo projekto "Pajusk ir užuosk" veiklose drauge su bendraamžiais iš Ispanijos, Portugalijos bei Airijos. Projekto vertė - 25 tūkst. eurų, jį finansavo Italijos jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūra. Pasisėmę patirties, radę partnerių Lietuvoje, filialo tarybos nariai suorganizavo neįgalaus jaunimo integracijos stovyklą Giruliuose "Kartu mes galime viską" (veiklas finansavo Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūra).
Ketverių metų tendencijos. Kasmet daugėja regionų centrų ir filialų, dalyvaujančių įvairiose programose, teikiančių paraiškas ir įgyvendinančių projektus. Tokiu būdu randama naujų rėmėjų, pritraukiama daugiau lėšų savo organizacijos veiklai, didindamas narių aktyvumas bei jų užimtumo galimybės. Filialai tampa savarankiškesni ir įgauna vis daugiau patirties ne tik vietos, bet ir regioniniuose ar net tarptautiniuose projektuose.
2009 m. LASS bendruomenė minėjo mėnesinio žurnalo "Mūsų žodis" veiklos 50-tį. Šio jubiliejaus proga LASS ir viešoji įstaiga "Brailio spauda" surengė vienos dienos respublikinę konferenciją "Taškuotas kelias", kuri kartu buvo skirta ir Luji Brailio 200-osioms metinėms pažymėti. Konferencijoje dalyvavo žurnalo esami ir buvę žurnalistai, neetatiniai korespondentai iš regionų ir rajonų, Seimo narys Edvardas Žakaris, Neįgaliųjų reikalų departamento direktorė Genovaitė Paliušienė, atsakingi LASS ir kitų institucijų atstovai. Socialinių mokslų dr. Valentinas Vytautas Toločka apžvelgė periodinės spaudos Brailio raštu ištakas, Vytautas Gendvilas kalbėjo apie ateities informacinę visuomenę, skaityti ir kiti pranešimai. Konferencijos metu veikė "Mūsų žodžio" viršelių paroda. Jubiliejinis renginys buvo plačiai aprašytas "Mūsų žodžio" puslapiuose.
2009 m. ir toliau visa aktuali informacija bei naujienos buvo talpinamos internetinėje svetainėje www.lass.lt, kuri pradėjo veikti 2008 metų rudenį. Svetainėje per dieną vidutiniškai apsilanko virš 200 vartotojų. Per 2009 m., bendradarbiaujant su LASS filialais, dienos centrais ir kitomis įstaigomis, svetainės renginių kalendoriuje paskelbta virš 340 renginių anonsų, o naujienų skiltyje pasirodė 267 naujienos. Be būtinos informacijos apie sąjungą, jos veiklą, dokumentus ar struktūrą, besidomintys gali sužinoti, kokios profesijos tinkamos neregiams, susipažinti su naujausiomis techninės pagalbos priemonėmis (skyrelis atsirado bendradarbiavimo su LAB dėka) ar atsisiųsti sudominusį leidinį. Pateikiama informacija naudinga ne tik akliesiems, bet ir jų darbdaviams, politikams, socialiniams darbuotojams.
2009 m. respublikinėje ir regioninėje spaudoje apie neregius ir silpnaregius, LASS ir jos filialų, kitų aklaisiais besirūpinančių institucijų veiklą buvo paskelbta apie 250 straipsnių. 611 žinučių apie aklųjų ir silpnaregių veiklą buvo išspausdintos "Mūsų žodžio" kronikos skyrelyje. Džiugina LASS Radviliškio, Molėtų, Kelmės, Jonavos, Švenčionių, Telšių, Pasvalio, Kretingos, Ukmergės ir kitų rajonų filialų, taip pat Kauno ir Vilniaus dienos centrų aktyvi veiklos sklaida. 36 LASS nariai yra neetatiniai žurnalo "Mūsų žodis" žurnalistai. Daugiausia įvairios informacijos buvo skirta aklųjų rašto išradėjo Luji Brailio dušimtosioms gimimo metinėms, Tarptautinei baltosios lazdelės dienai, kompiuterinių technologijų prieinamumui, įvairiems renginiams, rajonų organizacijų veiklai, neregių sportui, aklumo profilaktikai ir kitoms temoms.
Per nacionalinio radijo "Klasikos" programą transliuotos 47 laidos "Arčiau manęs" (žurnalistė Gema Padribonienė), kuriose pateikta operatyvi informacija apie regėjimo neįgaliuosius, jų problemas ir kasdienę LASS veiklą. Dar 16 aktualių neregiams ir silpnaregiams reportažų, pokalbių ir teminių laidų buvo transliuota per Lietuvos radijo pirmąją programą laidoje "Ryto garsai". 3 autorines laidas parengė ir transliavo Lietuvos radijo muzikos redakcija (apie akordeonininką Stasį Stasiulį, neregį kompozitorių Juozapą Kairį ir "Chorą Vilnius"), 4 reportažuose per Lietuvos radiją buvo kalbama apie bibliotekų ir kompiuterinių technologijų pritaikymą regėjimo neįgaliesiems.
Kaune veikusi radijo stotis "Tavo balsas" transliavo 241 teminę laidą, įvairius skelbimus ir kitą regėjimo neįgaliesiems svarbią informaciją. Panevėžyje akliesiems ir silpnaregiams aktualius pranešimus teikė internetinė radijo stotis "Regovitus".
Aklųjų gyvenimas ir veikla atsispindėjo ir televizijoje. Vien LTV žinių laida "Panorama" parengė 9 reportažus (apie neregių dalyvavimą Nacionaliniame diktante, Brailio raštą, LR prezidentės Dalios Grybauskaitės viešnagę LASUC, vilniečių folkloro ansamblį "Versmė". Kitos komercinės bei regioninės televizijos parengė apie 15 reportažų ir laidų iš regionų ir rajonų regėjimo neįgaliųjų veiklos.
Visuomenės švietimu ir informavimu rūpinosi VšĮ LASS CT, visi LASS struktūriniai padaliniai, regionų centrai, rajonų filialai, regėjimo neįgaliaisiais besirūpinančios įstaigos ir kitos institucijos, organizuodamos įvairius renginius ir teikdamos informaciją vietos bei regioninei ir respublikinei žiniasklaidai, agentūrai ELTA ir kt.
Regėjimo neįgaliųjų bendruomenė didžiausio žiniasklaidos ir visuomenės dėmesio susilaukė pažymint Tarptautinę baltosios lazdelės ir Pasaulinę neįgaliųjų dienas. LASS pasirinkta tema "Brailio keliu - į pasaulį" siejosi su aklųjų šešiataškio rašto išradėjo Luji Brailio jubiliejine sukaktimi. Lietuvos aklųjų bibliotekos (toliau - LAB) parengta paroda "Luji Brailiui-200" veikė ne tik LAB centre Vilniuje, bet ir Šiauliuose, Joniškyje. Aklųjų rašto išradėjui LAB skyrė ir Nacionalinį diktantą Brailio raštu, kurį rašė 12 aklųjų, iš jų 7 moksleiviai, ir Respublikinį skaitymo Brailio raštu konkursą, kuriame dalyvavo daugiau kaip 100 skaitytojų. Vyko LASS remiami 5 regioniniai renginiai. Šalies periodiniuose leidiniuose publikuota apie 50 straipsnių.
Tarptautinės baltosios lazdelės dienos tematikai buvo skirtas ir tęstinis projektas - dvyliktosios LASS dienos "Susitikimai" Joniškyje, vykdytas kartu su Joniškio rajono savivaldybe ir kitomis kultūros bei švietimo institucijomis, tarpininkaujant VšĮ Šiaulių ir Tauragės regionų aklųjų centrui bei LASS Joniškio filialui. "Susitikimai" apjungė 11 įvairios tematikos renginių, suteikė galimybę LASS nariams susitikti su Joniškio rajono meru ir rajono kultūros, švietimo bei socialiniais darbuotojais.
Išskirtinis reiškinys, pažymint Pasaulinę aklųjų dieną, buvo VšKĮ "Choras Vilnius" surengtas neeilinis koncertas Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje drauge su Upsalos katedros choru Collegium Cantorum iš Švedijos ir Olštino kultūros centro kameriniu choru Collegium Musikum iš Lenkijos.
Iš viso Baltosios lazdelės dienai ir Luji Brailio metams paminėti buvo skirta apie 70 įvairaus pobūdžio renginių.
Lietuvos visuomenės dėmesio susilaukė ir kai kurių regėjimo neįgaliųjų kūrybinė veikla. 2007 m. į LR Rašytojų sąjungą buvo priimtas Alvydas Valenta, o 2009 m. - kaunietis Stasys Babonas, dviejų LASS literatų konkursų (1995 ir 2005 m.) ir P.Cvirkos novelės konkurso laureatas.
Ketverių metų tendencijos. Nuo 2006 iki 2009 m. respublikinėje ir regioninėje spaudoje pasirodydavo vidutiniškai 250 žinučių ar straipsnių, susijusių su LASS ir regėjimo neįgaliaisiais. Visą šį laikotarpį LASS siekė formuoti teigiamą organizacijos įvaizdį, teikti objektyvią ir dalykinę informaciją apie aklųjų ir silpnaregių veiklą, gyvenimą, gebėjimus bei kylančius sunkumus. Reikia pripažinti, kad dar nėra išnaudotos visos galimybės ir šis darbas lieka viena iš prioritetinių LASS veiklos sričių.
Garsinių knygų skaitytojams buvo išleisti praktiniai patarimai "Skaitau garsinę knygą"; reljefinių iliustracijų rinkinys "Vilniaus architektūra"; 2 kalendoriai - "Tifologinis kalendorius. Datos ir žmonės. 2010" ir suvenyrinis 2010 m. kišeninis kalendorius. Jaunuosius skaitytojus pasiekė gražiai iliustruota padidintu šriftu išleista Margaret Davidson knygelė "Luji Brailis. Tamsos vaikas" (jos leidybą rėmė Kultūros rėmimo fondas).
Išskirtinio dėmesio visuomenėje susilaukė žurnalistų Alvydo Valentos ir Henriko Stuko parengtas leidinys ir MP3 formatu išleistas kompaktinis diskas "Laumiukai", kuriame įgarsinta 80 lietuvių liaudies pasakų, sekamų tarmėmis. Savo gimtąja tarme pasakas seka aktorė, režisierė Alvyda Čepaitytė, etnokultūros laidų vedėjas Stasys Kavaliauskas, Lietuvos radijo žurnalistė Gema Padribonienė, etnologė Gražina Kadžytė ir kiti kalbininkai, rašytojai, pedagogai, diktoriai, aktoriai - viso 18 žmonių! Šį leidinį pastebėjo Lietuvos rekordų registravimo agentūra "Factum" prie Lietuvos kultūros fondo ir į Lietuvos rekordų knygos Raštijos skyrių įrašė naują rekordą - daugiausia kompaktinėje plokštelėje įrašytų kūrinių, skaitomų tarmėmis. Tai pirmasis garsinis leidinys, pelnęs vietą Lietuvos rekordų knygoje.
VšĮ Brailio spauda ir toliau leido mėnesinį žurnalą "Mūsų žodis" (Brailio raštu, padidintu šriftu, igarsintą MP3, internetinį variantą, 12 numerių), informacinį leidinį "Šulinys" (Brailio raštu, 24 numeriai), televizijos ir radijo programas (Brailio raštu, 53 numeriai). Leidiniai Brailio raštu leisti 200-230 egz. tiražu. Įstaiga taip pat administruoja ir regėjimo neįgaliesiems pritaikytą internetinę svetainę www.musuzodis.lt, kurioje per dieną apsilanko apie 180 žmonių. Kas mėnesį iš svetainės parsisiunčiama virš 1000 straipsnių.
2009 m. vasario 12-15 d. VšĮ "Brailio spauda" sėkmingai dalyvavo Vilniaus knygų mugėje. Daugiau nei 5000 lankytojų, Brailio rašto žinovo Vytauto Gendvilo padedami, patys bandė aklųjų raštu užrašyti savo vardą ir žodį "Myliu" (Šv. Valentino dienos proga).
2009 m. Lietuvos aklųjų biblioteka (toliau - LAB) aptarnavo 4491 skaitytoją, iš jų - 3028 su regėjimo negalia. Jiems buvo išduota 223707 egz. įvairių leidinių, iš jų - 160320 egz. garsinių knygų ir 5841 egz. leidinių Brailio raštu. 296 skaitytojams buvo suteiktos 3295 paslaugos (2008 m. - 2092) į namus.
LAB per praėjusius metus išleido 608 pavadinimų garsinių knygų skaitmeniniame MP3 formate (2008 m. - 543 pavadinimus). Vyko pasenusių laikmenų (kasečių bei ričių) skaitmeninimas. LAB, VšĮ "Brailio spauda" ir LASUC išleido 56 pavadinimus knygų Brailio raštu, kurias skaitė 238 neregiai (2008 m. - 263). 2010 m. sausio 1 d. LAB fondus sudarė 475830 egz. įvairios literatūros ir dokumentų, iš jų - 245087 egz. garsinių knygų ir 51948 egz. Brailio raštu.
Ketverių metų tendencijos. 2006 m. LAB aptarnavo 282 Brailio raštu skaitančius LASS narius, o 2009 m. - tik 238. Skaitančių Brailio raštu nuolat mažėja (per ketverių metų laikotarpį jų sumažėjo 15 proc.). Tuo tarpu LASS narių, besinaudojančių LAB paslaugomis, skaičius beveik nekinta - per pastaruosius keturis metus jų buvo kiek daugiau nei 3000. Kiekvienais metais ženkliai mažėja LASS leidybos programai skiriamų valstybės lėšų: jeigu 2006 m. buvo išleista 15 pavadinimų įvairių leidinių už 64,8 tūkst. Lt, tai 2009 m. - tik 6 pavadinimai už 22,8 tūkst. Lt (skiriamų lėšų sumažėjo net 65 proc.). Šie leidiniai nebūtų išvydę dienos šviesos be mūsų partnerių - LAB, VšĮ Brailio spaudos, VšKĮ "Choro Vilnius", VšĮ Brailio knygos - pagalbos. Dėkojame jiems.
10.1. PROFESIONALUS MENAS. VIEŠOSIOS KONCERTINĖS ĮSTAIGOS "CHORAS VILNIUS" VEIKLA
Viešoji koncertinė įstaiga "Choras Vilnius" 2009 m. surengė 39 koncertus, kuriuose lankėsi 28 556 žiūrovai. Choro veikloje dalyvavo 62 darbuotojai, iš kurių 26 su regėjimo negalia (47 artistai, iš jų 24 - su regėjimo negalia). Pagrindinės 2009 m. choro koncertinės veiklos kryptys buvo bendri projektai su žymiausiais Lietuvos orkestrais, kitais profesionaliais meno kolektyvais, solistais. "Choras Vilnius" aktyviai dalyvavo Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimui skirtuose koncertuose, Lietuvos valstybės švenčių minėjimuose, Tūkstantmečio šventės dainų dienoje "Tūkstantmečio aušrų dainos Lietuvai", kituose Lietuvai svarbiuose renginiuose. Penkios kūrybinės programos pagal tikslinį projektą buvo finansuotos iš Valstybės biudžeto: tai koncertų ciklai "Moterys menininkės", "Lietuvos choro meno kūrėjai", "Sakralinė muzika Vilniaus arkikatedroje bazilikoje", miuziklas "Meilės vėjai" ir "Sakralinė muzika Lietuvos bažnyčiose". 4 projektai, finansuoti Kultūros rėmimo fondo, suteikė galimybę organizuoti chorinės ir vokalinės muzikos festivalį Neringoje "Vox Academia", Tarptautinei baltosios lazdelės dienai ir Lietuvos vardo tūkstantmečiui surengti tarptautinį renginį Nacionalinėje filharmonijoje "Europos koncertinis choras - Lietuvos tūkstantmečiui". Choras koncertavo ir LR Seime, LR SADM, Kongresų rūmų kamerinėje salėje atliko dvi Naujametines programas "Džiaugsmo minutės".
2009 m. pabaigoje baigėsi ilgus metus trukęs susirašinėjimas su įvairiomis institucijomis dėl biudžetinės įstaigos statuso suteikimo "Chorui Vilnius". 2010 m. sausio 25 d. chorui suteiktas biudžetinės įstaigos statusas, o 2010 m. balandžio 7 d. LR Vyriausybės nutarimu koncertinės įstaigos valstybinio choro "Vilnius" savininko teisės ir pareigos perduotos LR Kultūros ministerijai. Šis laimėjimas prasmingai vainikuoja choro 40-ties metų jubiliejų. Esame dėkingi chorui už ilgametį bendradarbiavimą ir tikimės, kad ir ateityje neregiai galės įprasminti savo talentą profesionalioje veikloje.
Nepaisant kasmet mažėjančio finansavimo, LASS sociokultūrinė veikla ir toliau išlieka viena masiškiausių veiklos sričių, suteikianti neregiams ir silpnaregiams meninės bei kūrybinės saviraiškos, bendravimo galimybių, skatinanti socialinį aktyvumą, užimtumą ir kultūrinę integraciją. 2009 m. šią programą įgyvendino 113 (2008 m. - 112) įvairių meno mėgėjų kolektyvų, amatų bei darbo terapijos būrelių, pomėgių klubų, pavienių atlikėjų ir tautodailininkų. Veikloje dalyvavo 1447 asmenys (2008 m. - 1364), iš jų -1146 (79 proc.) regėjimo neįgalieji. Vis daugiau neregių bei silpnaregių buriasi į dienos centruose veikiančius darbo terapijos bei amatų būrelius, steigiasi nauji kolektyvai: moterų ansamblis "Varsa" - Pakruojyje, keramikos būrelis "Molio studija" - Kaune, jaunimo muzikavimo grupė "Mes" - Panevėžyje, liaudiškos muzikos kapela - Molėtuose, Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centre įkurta kūno judesio ir plastikos studija ir kt. Deja, kai kurie būreliai dėl nutraukto finansavimo ir kitų priežasčių nebegalėjo tęsti veiklos.
Miestų bei rajonų meniniai kolektyvai surengė 483 koncertus (2008 m. - 438), dauguma jų buvo integruoti į įvairius miestų ir rajonų renginius. Vilniečių folkloro ansamblis "Versmė" du kartus dalyvavo Lietuvos televizijos laidoje "Gero ūpo" ir varžėsi su kitais kolektyvais.
Lietuvos vardo tūkstantmečio dainų šventėje "Amžių sutartinė", praėję atrankos konkursus, folkloro dienoje "Žemynėle, žiedkėlėle" dalyvavo net keturi LASS folkloro kolektyvai: vilniečių "Versmė" (vad. Darius Mockevičius), panevėžiečių "Pajauta" (vad. Rima Žostautienė), šiauliečių "Sedula" (vad. Virginija Gintilaitė) ir kelmiškių "Ramočia" (vad. Valdas Rutkūnas). Ansamblių vakare drauge su visais pasirodė šiauliečių liaudiška kapela "Šelmiai" (vad. Arūnas Šliauteris). Šventės šokių dienoje "Laiko brydėm" LASS atstovavo vienintelis vilniečių tautinių šokių kolektyvas "Šimtažiedis" (vad. Rūta Januškevičienė).
Vietos bendruomenei bei regėjimo neįgaliesiems buvo organizuoti 583 įvairaus pobūdžio renginiai: paminėtos valstybinės bei tradicinės šventės, LASS ir šalies istorinės sukaktys, rengti teminiai vakarai, susitikimai, parodos, vakaronės ir kt. Vienas iš ryškiausių LASS kultūrinės veiklos tęstinių projektų - respublikinis aklųjų ir silpnaregių meninės raiškos ir kūrybos festivalis-konkursas "Iš tos versmės", kuriame varžėsi apie 500 įvairių žanrų meno mylėtojų, iš jų - virš 300 regėjimo neįgaliųjų.
Daug džiugių akimirkų padovanojo ir respublikinis aklųjų bei silpnaregių vaikų meninės kūrybos festivalis-konkursas "Pavasario vyturiukai". Baigiamąjį "Pavasario vyturiukų" renginį Kaune padėjo organizuoti LASS ilgametis partneris - Kauno aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras. Renginyje dalyvavo apie 130 regėjimo negalią turinčių vaikų. Dauguma dalyvavusių lanko miestų ar rajonų vaikų muzikos mokyklas, kai kurie pasiekę aukšto meninio lygio: tai akordeonininkas Mindaugas Dvylaitis ir saksofonininkas Gražvydas Sidiniauskas iš Kauno, smuikininkas Justas Bečalis iš Ignalinos, vokalistės Lidija Gurova iš Visagino, Vaida Butautaitė iš Šiaulių ir kt.
LASS miestų bei rajonų kolektyvai praėjusiais metais aktyviai dalyvavo daugiau kaip 20 tarptautinių festivalių, miestų švenčių, regioninių konkursų, šokių bei kapelų šventėse ir kituose renginiuose: "Langas į rytus" Lenkijoje ("Šimtažiedžio" šokėjai), "Linas - 2009" Tytuvėnuose (Kelmės meno mėgėjai), "Saulės žiedas" Šiauliuose (Šiaulių aklųjų ir silpnaregių kolektyvai), "Griežk, smuikeli" Kuršėnuose, "Jurginės - 2009" Mažeikiuose (liaudiška kapela "Šelmiai") ir kt.
Didžiųjų miestų aklųjų ir silpnaregių centrai taip pat organizavo respublikinius bei tarptautinius kultūros renginius: tarptautinį akordeono muzikos festivalį Kaune, Klaipėdos liaudiškos kapelos "Vyra" jubiliejinę 50-mečio šventę, Respublikinę teatrų šventę Klaipėdoje, V-ąjį tautinių šokių festivalį "Mūsų dienos kaip šventė" Vilniuje ir t.t.
Ketverių metų tendencijos. LASS nariai vis aktyviau įsitraukia į sociokultūrinę veiklą. 2006 m. veikė 106 mėgėjų meno būreliai, kuriuos lankė 928 regėjimo neįgalieji, o 2009 m. - jau 113 būrelių, kuriuos lanko 1146 LASS nariai (augimas - 23 proc.). LASS filialų, regionų ir dienos centrų iniciatyvos džiugina, tačiau negalime pamiršti ir problemų - kolektyvų atnaujinimo, kartų kaitos, vyresnio amžiaus žmonių užimtumo. Pokyčiai paslaugų srityje verčia rūpintis kolektyvų bei būrelių vadovų kvalifikacija, papildomų lėšų, naujų idėjų paieška, skatina aktyviau bendradarbiauti su rajonų kultūrinės veiklos institucijomis.
Praėjusiais metais ir toliau buvo įgyvendinama tęstinė meno pažinimo programa "Pažinti meną pojūčiais". Kilnojamoji paroda "Liečiu - matau" per pastaruosius ketverius metus pabuvojo Jurbarke, Marijampolėje, Kaune, Klaipėdoje, Mažeikuose, Biržuose, Kretingoje, o 2009 m. - LAB Šiaulių filiale ir Joniškio kultūros centre. Paroda susilaukė ne tik žiniasklaidos, bet ir visuomenės dėmesio.
LASS drauge su Lietuvos dailės muziejumi 2008 m. parengė neregių meninio ugdymo programos ketvirtąjį projektą "Magiškas M.K.Čiurlionio pasaulis", kurio pagrindą sudarė liečiamoji paroda pagal M.K.Čiurlionio 12 paveikslų ciklą "Zodiakas" (1906-1907). Paroda buvo skirta Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti. 2009 m. birželio 30 d. Nacionalinėje dailės galerijoje Vilniuje ji buvo pristatyta visuomenei ir aklųjų bei silpnaregių bendruomenei. Į liečiamąją parodą instaliuota multisensorinė įranga, kurios dėka girdisi garsinis tekstas, muzika, kiti garsai, jaučiami šilumos, vėsos ir kiti pojūčiai, atitinkantys taktilinio paveikslo tematiką. Neregiams padeda užrašai Brailio raštu, įvairiais formatais išleisti parodos katalogai ir kita pagalbinė medžiaga. Liečiamuosius objektus kūrė tapytojas Arvydas Pakalka ir keramikas bei scenografas Jonas Arčikauskas. Šios parodos sukūrimą rėmė Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcija, LR ŠMM bei Kultūros rėmimo fondas, Neįgaliųjų reikalų departamentas prie LR SADM, VšĮ LASS CT, Vilniaus senamiesčio Rotary klubas ir kiti. Per 3 savaites parodą aplankė virš 6000 lankytojų, iš jų apie 300 neregių bei silpnaregių. Tenka apgailestauti, kad ne visi norintys spėjo apsilankyti parodoje. Dėl jautrios multisensorinės įrangos, reikiamos eksponatų apsaugos ir transportavimui tinkamo inventoriaus trūkumo kol kas nėra galimybių parodą vežioti po Lietuvą. Bendradarbiaujant su Lietuvos dailės muziejumi bei Kultūros ministerija ieškoma papildomų lėšų ir tinkamos patalpos nuolatinei ekspozicijai. Siekiama, kad meno bei kultūros vertybių prieinamumu, edukacija rūpintųsi ir įvairios valstybės institucijos (muziejai, galerijos, bibliotekos ir kt.), tačiau šis procesas vyksta labai lėtai.
Respublikoje veikė 18 amatų bei tautodailės būrelių, kurių veikloje dalyvavo 160 regėjimo neįgaliųjų. Tai medžio darbų, keramikos, pynimo iš vytelių, mezgimo, audimo, tekstilės darbų ir kiti būreliai. Dirbiniai buvo pristatyti mugėse ir 28 parodose.
LASS nariams buvo teikiamos ir kitos kultūrinio užimtumo paslaugos: surengta 115 įvairių išvykų ir ekskursijų po Lietuvą bei kitas šalis (2008 m. - 122), aplankyta apie 110 įvairių parodų bei ekspozicijų, organizuota 141 kolektyvinė išvyka į koncertus, spektaklius ir kitus renginius. Kviestiniai koncertai, labdaros vakarai rengti didžiuosiuose miestuose (79 renginiai) ir rajonuose (26 renginiai). Vilkpėdės socialinių paslaugų centras surengė ekskursiją į Šveicariją.
Rajonų ir miestų savivaldybės, pripažindamos neregių ir silpnaregių kultūrinę veiklą kaip vieną pagrindinių neregių integracijos į visuomenę formų, iš dalies rėmė sociokultūrinius projektus bei regėjimo neįgaliųjų dalyvavimą kultūrinėje veikloje. Tačiau ir toliau išlieka didelė problema - labai menkai apmokama rajonuose veikiančių būrelių vadovų veikla. LASS regionų centrai turėtų atkreipti ypatingą dėmesį į aktyviai koncertuojančius kolektyvus, siekiančius dalyvauti konkursuose, miestų šventėse, ir pagal galimybes skirti jų vadovams atitinkamus atlyginimus.
Per keliolika metų susiformavo poreikis ir švietėjiškas Maldos dienos vaidmuo regėjimo neįgaliųjų gyvenime. Šį renginį tradiciškai kasmet organizuoja Katalikiškasis Prano Daunio fondas, o LASS remia transporto paslaugas. 2009 m. LASS prisidėjo ir prie XVI Aklųjų maldos dienos organizavimo Lenkijoje, Punsko parapijoje kur buvo surengta sakralinė, pažintinė ir kultūrinė programa (dalyvavo apie 400 LASS narių iš įvairių šalies regionų).
Praėjusiais metais surengta antroji 5 dienų kūno kalbos mokymo stovykla "Kūno kalba - kelias į sėkmę", kurioje dalyvavo iš prigimties nematantys arba nuo ankstyvos vaikystės blogai matantys asmenys iš įvairių Lietuvos regionų. Šį kartą buvo suformuota 20-ies dirbančių vidutinio amžiaus žmonių grupė. Atsižvelgiant į dalyvių pageidavimus, buvo parengta užsiėmimų metodinė medžiaga. Kursams vadovavo LASUC teatro mokytoja metodininkė Audronė Masiukienė ir choreografijos (judesio) mokytoja Lina Auksoriutė. Zelvos poilsiautojams buvo parodytas judesio ir žodžio raiškos spektaklis, kuriame meniškai perteikta seminaro metu įgyta patirtis. Kompaktiniame diske (DVD formate) buvo įrašyta filmuota medžiaga su užsiėmimų nuotraukomis ir komentarais, diskas išplatintas mokymų dalyviams, LAB, LASS regionų centrams. Teigiami mokymo dalyvių atsiliepimai, parengtos išvados ir siūlymai skatina Kūno kalbos programą taikyti akliems vaikams kaip atskirą dėstomą specialiąją discipliną - to ketiname siekti ateityje.
LASS narių sanatorinis gydymas buvo organizuojamas Palangoje, poilsio namų "Baltija" reabilitacijos centre. 2009 m. čia gydėsi 63 LASS nariai. UAB "Liregus" poilsio bazėje "Zelva" 2009 metais ilsėjosi 257 asmenys, iš jų - 176 su regos negalia; poilsio namuose "Spindulys" (Šventojoje) - 774 asmenys, iš jų - 280 su regos negalia. LASS poilsio namai "Spindulys", vadovaujantis LASS Centro tarybos 2008-12-10 nutarimu, 2009 m. pavasarį perduoti VšĮ Klaipėdos ir Telšių regionų aklųjų centrui (iki tol juos administravo UAB "Regseda").
Lietuvos aklųjų sporto federacijoje (toliau - LASF) veikė 8 sporto klubai, kuriuose laisvalaikį leido ir sportavo 708 žmonės. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių įvairių sporto šakų čempionatuose (jų buvo 22) dalyvavo 352 sportininkai su regėjimo negalia.
Lietuvos Respublikos sveikųjų čempionatuose dalyvavo 26 aklieji ir silpnaregiai sportininkai. 2009 m. Europos golbolo, dziudo ir lengvosios atletikos čempionatuose varžėsi 12 LASF rinktinės narių. Lietuvos golbolo rinktinė čia iškovojo aukso medalius. Pasaulio šachmatų bei šaškių čempionatuose dalyvavo 8 LASF sportininkai. Lietuvoje surengtose tarptautinėse golbolo ir dziudo varžybose dalyvavo daugiau kaip 130 žmonių, iš jų - 68 sportininkai su regėjimo negalia.
Ketverių metų tendencijos. Nuo 2006 m. poilsiaujančių regėjimo neįgaliųjų nuolat mažėjo: jei 2006 m. poilsiavo 862 LASS nariai, tai 2007 m. - 802, 2008 m. - 538, o 2009 m. - tik 519. Besiilsinčių LASS poilsiavietėse regėjimo neįgaliųjų skaičius sumažėjo net 40 proc. Per ketverių metų laikotarpį sumažėjo galimybės regėjimo neįgaliesiems reabilituotis Palangoje, poilsio namų "Baltija" reabilitacijos centre, nes dėl lėšų stygiaus nuolat mažinamos kvotos. Pirmenybė teikiama apakusiems asmenims arba žmonėms, kuriems neseniai nustatytas ne didesnis nei 20 proc. darbingumo lygis. 2006 m. Palangoje gydėsi ir ilsėjosi 114 regėjimo neįgaliųjų, o 2009 m. - tik 63.
Sporto klubuose sportuojančių bei aktyviai laisvalaikį leidžiančių žmonių skaičius per ketverius metus išliko panašus. Aklieji ir silpnaregiai sportininkai kiekvienais metais dalyvauja Lietuvos aklųjų sporto federacijos organizuojamuose čempionatuose, geriausieji vyksta į LR ar tarptautinius čempionatus. Daugiausia laimėjimų per praėjusius metus iškovojo golbolo rinktinė - pasaulio, europos čempionatuose, Parolimpinėse žaidynėse bei kituose turnyruose.
Pirmininkas Osvaldas Petrauskas