SAUSOS AKYS

Med. m. dr. Gražina Marė PETKŪNIENĖ

 

Mūsų akys yra nuolat drėkinamos tam tikro drėkinamojo sluoksnio - ašarų plėvelės, kuri saugo akis nuo įvairių infekcijų. Ragenoje atsiradus sausai vietelei, akys iš karto reaguoja į tai, lyg į svetimkūnį - parausta, bijo šviesos, dega. Vilniaus Antakalnio universitetinės ligoninės oftalmologė, medicinos mokslų daktarė Gražina Marė PETKŪNIENĖ teigia, kad kas penktam pacientui diagnozuojama vadinama sausos akies liga. Tai reiškia, kad žmogaus akys yra nepakankamai drėkinamos, būtent dėl ašarų plėvelės sutrikimo - nepakankamo drėgmės kiekio.

 

50 proc. žmonių, pajutę sausumą akyse, vis dėlto klysta, nusistatydami sausos akies ligą. Gydytoja sako, kad, jei akys ašaroja, jaučiamas sausumas, skauda mirkčiojant - vertėtų kreiptis į oftalmologą, kuris nustatys teisingą diagnozę ir paskirs gydymą.

Išsausėjus akims rytais sunku atsimerkti, pacientai jaučia skausmą mirkčiojant, akys bijo šviesos, mato tei geriau, tai blogiau. Akių išsausėjimą rodo ir niežėjimas, nuolatinis pavargusių akių jausmas, sunkūs vokai, padidėjęs gleivių kiekis. Paraudimas padidėja ir padaugėja gleivių rytais, kiti simptomai ryškesni vakare.

Akys sausėja dėl daugelio priežasčių. Vasarą akis sausina karštas oras, vėjas, dulkės, dūmai, oro kondicionieriai. Žiemos metu būtina saugotis šalčių, sausinančių akis, drėkinti patalpų orą.

Senstant akys sausėja savaime, tad dauguma vyresnių nei 40 metų žmonių jau gali pajusti pirmus akių sausumo ligos požymius. 75 proc. vyresnių nei 65 m. žmonių gerai žino, kas yra sausos akys. Tiems, kurie dirba su kompiuteriais, dažnai žiūri televizorių, dievina kompiuterinius žaidimus, akys sausėja dėl nepakankamo mirksėjimo. Normaliai žmogus mirksi apie 12-15 kartų per minutę, o įsistebeilijus į ekraną mirksime daug rečiau, tad ašarų plėvelė daug mažiau drėkina mūsų akis. Jos sausėja ir dėl vaistų - kontraceptinių tablečių, antihistamininių preparatų, vaistų nuo slogos, kosulio, širdies, kitų ligų. Taip pat dėl organizmo hormoninių pokyčių - nėštumo, menstruacijų, kūdikio žindymo. Moterys menopauzės metu dažnai skundžiasi sausomis akimis. Kontaktiniai lęšiai, įvairūs akių uždegimai, kitos ligos taip pat gali būti akių sausėjimo priežastis.

Tiems, kurie skundžiasi sausomis akimis, gydytoja pirmiausia pataria kuo dažniau mirksėti, kad akys būtų drėkinamos natūraliai. Tą ypač reikėtų priminti vaikams. Tačiau taip pat vertėtų akis drėkinti dirbtiniu būdu - natūralių ašarų sudėtį atitinkančiais akių lašais, vadinamomis dirbtinėmis ašaromis. Kiekvienam dirbančiam su kompiuteriu, tiems, kurių akys yra nuolat dirginamos išorinių veiksnių, gydytoja siūlo visą laiką po ranka turėti dirbtinių ašarų buteliuką ir, pajutus diskomfortą, sausumą, sudrėkinti akis. Žmonės, dirbantys su kompiuteriu, turėtų palenkti ekraną 20 laipsnių kampu žemyn, kadangi tuomet akys žvelgia žemyn, vokai jas dengia ir akys yra šiek tiek daugiau drėkinamos. Nešiojantiems kontaktinius lęšius taip pat būtina nuolat naudoti dirbtines ašaras, skirtas būtent lęšių nešiotojams. Tik vertėtų atminti, kad visi dirbtinių ašarų lašiukai yra gaminami su tam tikrais konservantais, kuriems jūs galite būti jautrūs. Tad geriau pasikonsultuoti su gydytoju.

Akims drėkinti gydytojas jums gali rekomenduoti įvairių gelių bei tepalų, vadinamų kietų ašarų, kurias patogu naudoti naktį, kai ašarų liauka mažiau drėkina akį. Kiekvienas žmogus dirbtines ašaras pasirenka individualiai, juk, kas tinka vienam, nebūtinai tinka ir kitam. Vaikams medikai dirbtinių ašarų nerekomenduoja, tačiau suaugusieji turėtų jiems priminti kuo dažniau mirksėti ir tokiu būdu drėkinti akis.

Vadinama sausų akių liga - viena iš šio amžiaus nelaimių - yra sunkiai diagnozuojama, kadangi sausos akys būna ir sergant kitomis ligomis. Drauge su kitomis ligomis sausos akys vadinamos chroniška liga - sausų akių sindromu, praktiškai nepagydoma liga. Tad saugokite savo akis nuo sauso oro, dūmų, vėjo, drėkinkite kambarių orą, nepamirškite dirbtinių ašarų ir kuo dažniau mirksėkite.

 

Parengė Rūta STALIONYTĖ
"PACIENTAS" 2001 Nr.8
(specializuotas medicinos ir sveikos gyvensenos žurnalas)


[Grįžti]