STIKLAKŪNIS  (Corpus vitreum, Vitreous)

Stiklakūnis - didžioji akies obuolio branduolio dalis. Pirmuoju nėštumo mėnesiu susiformuoja pirminis stiklakūnis. Pagrindinė jo funkcija - besiformuojančio lęšiuko maitinimas. Antruoju nėštumo mėnesiu atsiranda antrinis stiklakūnis, kuris duoda pradžią tinklainės raidai. Baigiantis pirmajam nėštumo trimestrui susidaro tretinis stiklakūnis, o iš jo tuo metu jau būna išsirutulioję lęšiuko raišteliai. Vėliau stiklakūnis mažai tekinta. Suaugusio žmogaus akių stiklakūnis neregeneruoja. Prarastąją (dėl traumos, operacijos) jo dalį papildo krumplyno gaminamas skystis.

Požymiai:

• bespalvis,
• skaidrus,
• primena vandeningų drebučių masę, panašią į žalio kiaušinio baltymą,
• sudarytas iš skaidrių, tarpusavyje susipynusių skaidulų ir permatomo skysčio (58 procentai vandens, 2 procentai hialurono rūgšties ir kolageno),
• subrendusiame stiklakūnyje nėra nei kraujagyslių, nei nervų, nei savų ląstelių,
• stiklakūnis praleidžia į akį patenkančius šviesos spindulius; jo šviesolaužos rodiklis - 1,334,
• stiklakūnis laiko akies kapsulę reikiamai įtemptą,
• jo drebučių konsistencija apsaugo tinklainę nuo sukrėtimų, vartant akį,
• stiklakūnis minta iš gretimų audinių - tinklainės ir uogenos.

Akies pjūvis. Stiklakūnis - didžioji akies obuolio branduolio dalis