RAGENA  (Cornea, Cornea)

Ragena - priekinė, skaidrioji skaidulinio akies obuolio dangalo (funica fibrosa bulbi) dalis, užimanti vieną šeštadalį jo ploto. Ragena formuojasi antruoju nėštumo mėnesiu. Jos epitelis rutuliojasi iš ektodermos, gilieji sluoksniai -mezenchiminės kilmės. Perėjimas iš ragenos į odeną vadinamas ragenos kraštu (limbus corneae). Ragena, kaip ir odena, lęšiukas ir stiklakūnis, priklauso braditrofinių audinių grupei. Šių audinių medžiagų apykaita lėta, todėl jie gyja iš lėto. Ragena maitinasi difuzijos būdu iš aplink ją esančių kapiliarų tinklo (rete vesculosum pericorneale), kameros skysčio ir ašarų plėvelės.

Požymiai:

• suaugusio žmogaus ragenos vidutinis skersmuo 11,5 (10-13) milimetrų,
• jos centre gaubtumo spindulys - 7,8 milimetro,
• laužiamoji geba - 43 dioptrijos,
• ragenos storis periferijoje - 1,0-1,2 milimetro, centre ji dvigubai plonesnė,
• ragena yra skaidri, nes:
• ašarų plėvelė nuolat drėkina jos epitelį,
• kolageno fibrilės ragenos stromoje išsidėsčiusios labai taisyklingai,
• ragenos stromoje yra pastovus - 70 procentų - vandens kiekis (vadnuo į rageną patenka pro epitelį, o endotelis jį šalina),
• endotelio funkciją užtikrina pakankamas ląstelių skaičius (norma - 2500 ląstelių viename kvadratiniame milimetre),
• ragena yra labai jautri.

Ragena - akies optinis langas, leidžiantis žmogui matyti. Skaidri ragena leidžia oftalmologui pažvelgti į akies vidų.