Atsirandant kataraktai sustorėja ir susidrumsčia akies lęšiukas. Būdamas skaidrus, lęšiukas praleidžia šviesos spindulius, dėl savo gaubtumo juos laužia ir nukreipia į tinklainę. Pro susidrumstusį lęšiuką sunkiai prasiskverbia šviesa. Akis mato neryškiai.
Seni žmonės dažniausiai blogai mato dėl kataraktos. Katarakta yra lęšiuko susidrumstimas. žmogus viską tada mato lyg per matinį ar sueižėjusį stiklą.
Katarakta yra klasifikuojama įvairiausiais aspektais: pagal atsiradimo laiką, drumsčių vietą, priežastį, subrendimo laipsnį ir kt. Ji gali būti įgimta arba įgyta. Įgimta katarakta gali būti paveldima, atsiradusi dėl sisteminių ligų ar nežinomų priežasčių. Paprastai ji būna abiejose akyse.
Dažniausia įgyta katarakta - senatvinė (90 proc. visų kataraktų). Ji atsiranda vyresniems nei 50 metų žmonėms, dažniausiai būna abipusė, tik skirtingo intensyvumo.
Dar skiriamos priešsenatvinės, trauminės, toksinės ir kitos įgytos kataraktos.
Sumušus akį ar ją pažeidus aštriu daiktu gali atsirasti trauminė katarakta. Lęšiukas tada labai greitai drumstėja, todėl būtina skubi operacija.
Katarakta gali vystytis dėl sisteminių ligų, kaip antai: cukrinis diabetas, atopinis dermatitas, miotoninė distrofija. Kartais lęšiukas drumstėja ir sergant akių ligomis, pavyzdžiui: kraujagyslinio dangalo uždegimu, didelio laipsnio trumparegyste, atšokus tinklainei, akių dugno paveldima distrofija ir kt.
Apie kataraktą sklinda daug neteisingų prasimanymų. Keletą iš jų paneigia šie teiginiai: